Paslaugas teikiančios institucijos

Jaunuolis kreipiasi pagalbos

• Būtų sukurta pasitikėjimo atmosfera – tai svarbu norint, kad jaunuolis atsiskleistų, galėtų įvertinti savo problemas bei papasakoti apie savo gyvensenos ir mitybos įpročius, svorio reguliavimo sėkmes ir nesėkmes
• Užtikrinti jaunuolį, kad bus suteikiamos anoniminės ir konfidencialios paslaugos

Rizikos sveikatai vertinimas (JPSPP koordinatorius)

Dažniausiai pasitaikantys valgymo sutrikimai – tai nervinė anoreksija ir nervinė bulimija, tačiau žmogus gali turėti ir bulimijos, ir anoreksijos simptomų. Valgymo sutrikimų simptomai rodo vidinį emocinį konfliktą, kai baimė sustorėti atstoja intensyvių jausmų ar išgyvenimų baimę, o badavimas ar įnirtingas sportavimas tampa metodu, padedančiu kontroliuoti emocijas.

Yra parengtas penkių klausimų klausimynas, padedantis nustatyti, ar asmuo turi valgymo sutrikimų. Įtardamas valgymo sutrikimą, JPSPP koordinatorius turėtų nekaltinančiai, direktyviai paklausinėti jaunuolio. Jei asmuo teigiamai atsako į du ar daugiau klausimų, rizika sveikatai laikoma didele, jei ne – maža.

Klausimynas kaip priemonė valgymo sutrikimams nustatyti:

1. Ar sukeli sau vėmimą, kai jauti nemalonų pilnumo jausmą?

2. Ar susierzini dėl to, kad prarandi kontrolę ir suvalgai daugiau maisto nei norėtum?

3. Ar pastaruoju laikotarpiu nenumetei 6 ar daugiau kilogramų (per 3 mėn. laikotarpį)?

4. Ar manai, kad esi storas, nors kiti tau sako, kad esi lieknas?

5. Ar manai, kad valgymas kontroliuoja tavo gyvenimą?

Neretai valgymo sutrikimų simptomai yra slepiami, suvokiami kaip kažkas gėdingo. Todėl būtų pravartu pasinaudoti dar vienu valgymo sutrikimų nustatymo būdu – apskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI – žmogaus masės ir ūgio kvadrato santykis, medicinoje ir mityboje naudojamas kaip rodiklis, leidžiantis įvertinti, ar žmogaus masė yra normali, ar yra antsvoris bei nutukimas, ar svorio trūkumas, nors ir nepadedantis nustatyti kūno riebalų procento). Suaugusiųjų kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas pagal tokią formulę: KMI = kūno svoris (kg) / ūgis (m2) vertinamas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiūlytą KMI klasifikaciją. Optimalus svorio indeksas – nuo 18,5 iki 25. Jei indeksas mažesnis – žmogus per liesas, jei didesnis – turi antsvorio. Indeksą rekomenduojama skaičiuoti ne anksčiau kaip nuo 18 metų.

Jaunuolių, skirtingai nei suaugusiųjų, KMI priklauso nuo amžiaus ir lyties. Todėl jei kreipėsi jaunuolis iki 19 metų, koordinatorius apie jo valgymo sutrikimus turi spręsti pagal specifinius merginų ir vaikinų KMI grafikus.

• Merginos iki 19 metų

• Vaikinai iki 19 metų

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, susijusius su anoreksija ir bulimija:

• Šeimoje buvę ar esami:

• valgymo sutrikimo atvejai

• depresija

• nutukimas

• priklausomybės, ypač alkoholizmas (bulimijai)

• Buvusios neigiamą poveikį turinčios patirtys:

• Nesutarimai tarp tėvų, netinkama tėvystė, mažai bendravimo tarpusavyje, keliami itin aukšti reikalavimai

• Seksualinė prievarta

• Dietos laikymasis šeimoje

• Kritiški komentarai apie valgymą, išvaizdą iš šeimos narių, kitų asmenų

• Spaudimas būti lieknam dėl užsiėmimų, jų keliamų reikalavimų (pvz., baletas, modelio darbas ir t. t.)

• Tam tikri asmens bruožai:

• Žemas pasitikėjimas savimi

• Perfekcionizmas (ypač anoreksijai)

• Nerimastingumas, nerimo sutrikimai

• Nutukimas

Jei jaunuoliui nustatoma didelė rizika, siūloma kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. JPSPP koordinatorius žaliojo koridoriaus principu suderina vizitą pas psichiatrą, kad būtų kuo skubiau suteikta pagalba.

Nukreipimas pas specialistą (psichiatrą)(esant galimybei, žaliojo koridoriaus principu)

Valgymo sutrikimų gydymas turėtų būti komandinis darbas. Psichoterapeuto pagalba būtina. Reikalingas gydytojo dietologo, psichiatro ir psichoterapeuto bendradarbiavimas – tai užtikrina geresnę prognozę. JPSPP koordinatorius būtinai bendradarbiauja su šeimos gydytoju, seka paciento somatinę būklę. Tai leidžia laiku pastebėti valgymo sutrikimo sukeltas komplikacijas ir tinkamai į jas reaguoti. Neretai prireikia ir socialinio darbuotojo, reabilitologo paslaugų.

Specifinės informacijos suteikimas sveikatos tema. Pagalba ir (ar) veiksmai, konsultacijos, kuriuos teikia JPSPP koordinatorius arba KC psichologas

• Teikti informaciją personalui apie valgymo sutrikimus
• Mokyti pedagogus anksti atpažinti mokinius, kurie yra susirūpinę dėl išvaizdos ir turi valgymo sutrikimų
• Bendravimo su mokiniais metu naudoti palankią kūno vaizdui kalbą
• Atpažinti ir užkirsti kelią patyčioms, ypač atkreipiant dėmesį į patyčias dėl išvaizdos

• Suteikti dalomosios informacinės medžiagos apie valgymo sutrikimus
• Mokyti atpažinti vaiko susirūpinimą išvaizda, anksti atpažinti valgymo sutrikimus
• Mokyti, kaip kurti pozityvią kūno vaizdui aplinką
• Mokyti naudoti palankią kūno vaizdui kalbą, edukuoti apie patyčių žalą.

• Dietos neigimas – asmenys, kurie laikosi dietų, tačiau neserga valgymo sutrikimu, paprastai apie jas kalba
• Taisyklių, susijusių su valgymu, pasikeitimas (pvz., tapimas vegetaru)
• Alkio ir noro valgyti neigimas
• Krentančio svorio slėpimas, pvz., rengimasis apsmukusiais drabužiais
• Padidėjęs susidomėjimas maistu: gaminama kitiems, skaitomos receptų knygos, itin daug laiko praleidžiama renkantis prekes parduotuvėse, skaičiuojamos kalorijos
• Aiškinimas, kad jiems reikia mažiau maisto nei kitiems. Valgomos mažos porcijos
• Valgoma itin lėtai, mažais kąsniais
• Vengiama valgyti kartu su kitais, bandoma teisintis, kad jau pavalgė ankščiau, kitoje vietoje ir pan.
• Elgesys tampa vis kompulsyvesnis (įkyrus, itin stiprus noras, kuriam sunku atsispirti), ritualizuotas (tampa sunku pakeisti elgesio eiliškumą arba jo atsisakyti)
• Naujai atsiradęs arba padidintas fizinių pratimų krūvis, pradedama ženkliai daugiau laiko skirti sportui
• Socialinės izoliacijos tendencijos (polinkis atsiskirti, nebendrauti, mažėjantis draugų ratas, uždarumas), prasta nuotaika
• Susiformuoja griežtos taisyklės apie valgymą, pvz., valgomas tik tam tikras maistas, tik tam tikros rūšies, tik tam tikromis valandomis
• Dažnai pasišalinama į tualetą, ypač valgio metu ar po jo. Neretai artimieji užuodžia skrandžio turinio kvapą, dažniau naudojamas oro gaiviklis
• Padidėjusi savikritika. Nepasitenkinimas išvaizda, pasiekimais, asmenybe, gabumais ir kompetencijomis. Savęs apibūdinimui naudojamos neigiamos etiketės, pvz., „aš tinginė“, „aš nevykėlė“, „aš kvaila“.

Motyvacinis interviu (KC psichologas)

• Reikšti empatiją 
• Plėtoti prieštaravimus 
• Vengti ginčų
•  Susidoroti su priešiškumu 
• Palaikyti tikėjimą savo jėgomis

• kiek asmuo supranta savo ligos pobūdį ir kaip tai veikia jo ir aplinkinių gyvenimą;
• kiek reikšmingas simptomas (pvz., besaikis valgymas);
• kiek individas: arba nemato simptomo kaip problemos, arba nenori, kad simptomas pasikeistų (išankstinis apmąstymas); rimtai galvoja apie simptomo pakeitimą (kontempliacija) ir imasi veiksmų simptomui (veiksmui) pakeisti;
• jei vyksta veiksmai simptomui pakeisti, tai kokiu mastu tai daroma jiems patiems ar kažkam, kas nepriklauso nuo jų pačių (internalumas).

Trečiųjų asmenų konsultacija su JPSPP koordinatoriumi

Individualaus pagalbos plano sudarymas

Palaikomas ryšys su jaunuoliu

Gydymo laikotarpiu su jaunuolio ar tėvų (globėjų) sutikimu yra palaikomas ryšys. JPSPP koordinatorius padeda stebėti valgymo įpročius, sveikimo kliūtis, tokias kaip vengimas tam tikrų situacijų ir (arba) maisto produktų. Taip pat padeda atsisakyti blogų minčių, specifinių situacijų, neigiamų jausmų, alkio bei padeda spręsti santykių problemas.

Po gydymo taip pat palaikomas ryšys su jaunuoliu motyvacinio interviu metodu, vis pasiteiraujant, kaip jam sekasi, kokios nuotaikos ir mintys jį aplanko.