Jaunuolis kreipiasi pagalbos

Jei jaunuolis kreipėsi į JPSPP koordinatorių dėl antsvorio ir nutukimo problemų, visų pirma koordinatorius turi pasistengti, kad:

• Būtų sukurta pasitikėjimo atmosfera – tai svarbu norint, kad jaunuolis atsiskleistų, galėtų įvertinti savo problemas bei papasakoti apie savo gyvensenos ir mitybos įpročius, svorio reguliavimo sėkmes ir nesėkmes

• Užtikrinti jaunuolį, kad bus suteikiamos anoniminės ir konfidencialios paslaugos

Konfidencialumo užtikrinimas:

JPSPP koordinatorius, siekdamas užtikrinti konfidencialumą nukreipdamas jauną asmenį asmens sveikatos priežiūros paslaugoms žaliojo koridoriaus principu, gali sudaryti paciento kodą 1.

1, 2 – amžius

3 – lytis [V, M]

4–6 – gyvenamoji vieta (administracinės teritorijos kodas

7–10 –pirmosios dvi jaunuolio vardo ir pirmosios dvi pavardės raidės

1 Parengta pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr.
V-987 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. V-117 „Dėl lytiškai plintančių infekcijų, ŽIV nešiojimo ir ŽIV ligos epidemiologinės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ įsakymo formą Nr. 151-9/a.

Sveikatos rizikos įvertinimas ir situacijos analizė

Rizikos veiksniai antsvoriui ir nutukimui atsirasti:

• Elgsenos ir psichologiniai veiksniai:

• Mitybos elgesio sutrikimai, šleikštulys, besaikio valgymo priepuoliai, potraukis saldumynams ir riebiam maistui, gėrimams su saldikliais ir alkoholiui, naktinis valgymas, labai griežtas mitybos režimas, praleidžiami arba papildomi valgymai, valgymas nejaučiant fiziologinio sotumo arba alkio

• Sunkūs mitybos elgesio sutrikimai, pvz., nervine bulimija

• Rūkymo nutraukimas, nekompensuojamas mažiau valgant ir (arba) užsiimant aktyvesne fizine veikla, atitinkamai 150–200 kcal. per dieną (vieno cigarečių pakelio nikotino termogenezė)

• Nepakankamas fizinis aktyvumas

• Nuolatinė emocinė įtampa, depresija

• Šeiminiai ir socialiniai veiksniai:

• Santuoka

• Skyrybos

• Vienatvė

• Gedulas

• Nedarbas

• Pakeistas darbas (iš judraus į sėdimąjį) arba profesija

• Persikraustymas

• Metaboliniai ir fiziologiniai veiksniai :

• Lėta medžiagų apykaita, pvz., dėl poilsio stygiaus

• Hipotirozė

• Lipidų oksidacijos sutrikimas

• Kušingo sindromas

Šie sutrikimai nepaaiškina (išskyrus hipotirozę) svorio padidėjimo daugiau nei 10 kg.

• Genetiniai veiksniai – paveldimumas – paaiškina 25–40 proc. veiksnių, lemiančių nutukimą. Pagal tėvų KMI galima spręsti, ar jų vaikas turės antsvorio:

• Nė vienas iš tėvų nėra nutukęs – 10 proc. tikimybė, kad vaikas bus nutukęs

• Vienas iš tėvų nutukęs – 30–40 proc. tikimybė, kad vaikas bus nutukęs

• Abu tėvai nutukę – nutukimo tikimybė padidėja iki 70–80 proc.

• Vartojami vaistai:

• Kortikosteroidai

• Neuroleptikai

• Antidepresantai

• Vaistai nuo epilepsijos

• Betablokatoriai

• Vaistai nuo migrenos

• Kai kurie geriamieji kontraceptikai

Bet kuris veiksnys, turinis įtakos energijos balansui, lems antsvorio arba nutukimo vystymąsi. Koordinatorius vertinant riziką turi atsižvelgti į šiuos veiksniu. Kai kuriuos veiksnius koordinatorius gali neturėti galimybės įvertinti, tačiau pokalbio metu gali paklausti ir pasidomėti (pvz.: mitybos įpročiai).

KMI paskaičiavimas:

KMI (kg/m2)= Svoris (kg)Ūgis(m)2

Antsvorio ir nutukimo klasifikacija

Suaugusieji:

• Liesumas – mažiau nei 18,5 kg/m2

• Normalus svoris – 18,5–24,9 kg/m2

• Antsvoris – 25,0–29,9 kg/m2

• Nutukimas:

• 1 laipsnio nutukimas – 30–34,9 kg/m2

• 2 laipsnio nutukimas – 35–39,9 kg/m2

• 3 laipsnio nutukimas – daugiau nei 40 kg/m2

*Žiūrėti 1 priedą

Jaunimas iki 19 metų:

Jaunuolių, skirtingai nei suaugusiųjų, KMI priklauso nuo amžiaus ir lyties. Todėl jei į koordinatorių kreipėsi jaunuolis iki 19 metų, spręsti dėl antsvorio reikia pagal specifinius merginų ir vaikinų KMI grafikus.

• Merginos iki 19 metų

• Vaikinai iki 19 metų

Nepriskiriamas rizikos grupei – KMI normalus, asmuo neturi antsvorio ar nutukimo požymių.

Priskiriamas mažos rizikos grupei – jei nėra požymių, tačiau yra paveldimumas ar kitos sąlygos, turinčios įtakos antsvoriui ir (ar) nutukimui atsirasti.

Tokiu atveju taikomos prevencinės priemonės ir (ar) asmeniui rekomenduojama kreiptis į atitinkamos srities specialistus. Prevencija svarbi ir tada, kai požymiai rodo, kad asmuo gali būti priskirtas mažos rizikos grupei (pvz., jo KMI reikšmė yra ribinė tarp normalios ir antsvorio), tačiau jam nereikia sveikatos priežiūros paslaugų.

Priskiriamas didelės rizikos grupei – ryškūs antsvorio ir nutukimo požymiai, KMI daugiau nei 25.0 kg/m2.

Antsvorio ir (ar) nutukimo atveju esant didelei rizikai, asmuo nukreipiamas pas sveikatos priežiūros specialistus, teikiančius specializuotą medicininę ar kitą reikalingą pagalbą.

Nutukimo rizika sveikatai:

• Antro tipo diabetas

• Širdies ligos, infarktas

• Kraujo spaudimo padidėjimas

• Kai kurios vėžio formos (krūties, storosios žarnos, endometriumo)

• Tulžies pūslės akmenligė

• Cholesterolio padidėjimas

• Miego apnėja

• Gastroezofaginis refliuksas

• Artritas

• Nevaisingumas

• Kepenų ir inkstų ligos

• Psichologinės problemos

Konsultacija, siūlomos JPSPP paslaugos

Atlikus rizikos sveikatai vertinimą, jaunuolis yra informuojamas apie nustatytą riziką. Jei nustatyta didelė rizika, jaunuoliui siūlomos specialistų paslaugos (pvz. dietologas). Jei jaunuolis sutinka kreiptis į JPSPP koordinatoriaus siūlomus specialistus, šios paslaugos žaliojo koridoriaus principu yra kuo greičiau suorganizuojamos. Jei jaunuolis nenori kreiptis į specifinius specialistus, bet vis vien nori gauti pagalbos, koordinatorius turi sukurti individualų pagalbos planą. Šis planas yra kuriamas koordinatoriaus kompetencijos ribose, negalint to padaryti – konsultuojamasi su specialistais (pvz. dietologais)

Tačiau jei jaunuolis visiškai atsisako kreiptis pagalbos, tada koordinacinio centro (toliau – KC) psichologas turi vykdyti motyvacinį pokalbį, kuriuo būtų siekiama pakeisti jo nuomonę. Be to, šios pradinės konsultacijos metu turi būti įvertinama jaunuolio motyvacija keisti gyvenimo būdą.

Siekiant, kad pokytis būtų sėkmingas, reikia atsižvelgti į:

1. Priežastis ir paciento motyvaciją mesti svorį

2. Prieš tai buvusius bandymus (sėkmingus ir ne) mesti svorį

3. Psichologines ir socialines aplinkybes dėl draugų ir šeimos palaikymo

4. Paciento problemos supratimą: ar jis suvokia riziką sveikatai ir privalumus, numetus svorio

5. Galimybes ir paciento norą skirti savo laiką gyvenimo būdui keisti

6. Nuostatas, požiūrį ir patirtį (gerą ir blogą), susijusią su gyvensenos keitimu

7. Galimas kliūtis, trukdysiančias keistis

7 etapų motyvacijos skatinimas:

1. Diskutuoti su jaunuoliu apie riziką – pvz., įvertinti jaunuolio tyrimus, liemens apimtį, šeimos anamnezę, paveldimumą, savivertę, savo įvaizdį ir kt. ir kaip tai dera su jaunuolio sveikatos būkle ir gera savijauta.

2. Padėti vertinti motyvacinę stadiją – pvz., užduoti klausimus: kaip jūs jaučiatės dvasiškai? Kada kyla grėsmė jūsų sveikatai? Ar jūs esate bandęs mesti svorį? Kaip manote, ar gyvenimo būdo keitimas turi privalumų, ar dėl to gali kilti tam tikrų nepatogumų?

3. Patarti – pvz., paaiškinti, kad tikslas, kaip ir svorio netekimo greitis turi būti realus. Svarbiausia, kad jaunuolis suprastų, kad bet koks numestas kilogramas yra svarbus. Tai ženkliai sumažintų riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, medžiagų apykaitos sutrikimo ligomis.

4. Įvertinti jaunuolio supratimą ir aplinkybes – pvz., paklausti, kaip jis jaučiasi diskusijos pabaigoje.

5. Galiausiai pakalbėti su jaunuoliu apie jo svorio problemą ir fizinį aktyvumą.

6. Jaunuoliui pritarus, parengti dienotvarkę.

7. Procesas turi remtis motyvacinėmis priemonėmis.

Visa motyvacinė priežiūra turi būti empatiška, padrąsinanti ir neteisianti. Tada jaunuoliui bus sukuriama palanki atmosfera, jis jausis gerai. Dvilypumo jausmas yra normali šio proceso dalis, asmuo dažnai jaučiasi tarsi įklimpęs. Labai svarbu šį dvilypumą ištirti, kad būtų galima išspręsti visas dvejones iki tol, kol jaunuolis pradės keistis. Norint, kad jaunuolis pasiektų šio proceso viršukalnę, galima taikyti veiksmingus metodus: klausyti ir performuluoti jo žodžius. Terapeutas, taikydamas šį metodą, parodo, kad atidžiai klausosi, supranta ir padės jam atsiskleisti.

Individualaus pagalbos plano sudarymas

• Planavimas. Atlikus išsamią asmens ir jo šeimos situacijos analizę parengiamas individualizuotas kompleksiškai teikiamų paslaugų teikimo ir koordinavimo planas. Planą sudaro JPSPP koordinatorius. Atsižvelgiant į konkretų atvejį yra įtraukiamas psichologas ir (ar) kiti reikalingi specialistai iš tarpinstitucinės komandos. Plano sudarymo metu identifikuojami paslaugos gavėjo poreikiai, parenkamas poreikiams tenkinti reikalingų priemonių, pagalbos būdų, paslaugų kompleksas. Plane detaliai numatomi tikslai, uždaviniai, etapai, priemonės, priemonių pagalba numatyti pasiekti rezultatai, pagalbos būdai ir vykdymo terminai. Asmuo aktyviai dalyvauja plano parengimo procese. Planas pasirašytinai suderinamas su paslaugos gavėju.

*Jei jaunuolis nusprendžia koreguoti kūno masę, jam reikės mitybos korekcijos, fizinio aktyvumo didinimo ar abiejų kartu. Kokių veiksmų reikės imtis – nustatys gydytojas dietologas. JPSPP koordinatoriaus pareiga – nukreipti jaunuolį pas reikiamus specialistus, kurie teikia reikiamas paslaugas savivaldybėje (pvz.: nukreipiama pas dietologą žaliojo koridoriaus principu, siūlomos sporto įstaigų, su kurioms koordinatorius bendradarbiauja, paslaugos ir pan.).

• Įgyvendinimas. JPSPP koordinatorius, atsižvelgdamas į planą, nukreipia paslaugos gavėją gauti tinkamas paslaugas, koordinuoja teikiamas paslaugas naudodamas tiek sveikatos, tiek socialinių, tiek bendruomeninių paslaugų tinklą. Kiekvienas sėkmingas paslaugos gavėjo žingsnis ir tikslo pasiekimas yra įvardijamas ir įvertinamas. Paslaugos gavėjas informuojamas apie veiksmo ir (ar) priemonės tikslą, pobūdį ir tikėtiną rezultatą prieš nukreipiant paslaugos gavėją gauti šias paslaugas. Per kiekvieną konsultaciją jis turi pažadėti, kad iki kito susitikimo pakeis kurį nors įprotį. Labai svarbu, kad nuo pat gydymo pradžios jaunuolis imtų keisti gyvenimo būdą ir tai taptų jo kasdienybe.

• Stebėsena. Stebėsenos metu JPSPP koordinatorius nuolat seka, vykdo ir esant poreikiui koreguoja plano įgyvendinimą. Visos stebėsenos metu vyksta tęstinis bendradarbiavimas su paslaugos gavėju. Per susitikimus aptariamas plano įgyvendinimas, vertinamas veiksmingumas ir pažanga, įvedamos korekcijos ar papildymai.

• Užbaigimas. Paslaugos teikimas baigiamas įgyvendinus visas numatytas plano priemones.

Motyvuotas interviu (KC psichologas)

Jeigu asmuo problemos nesuvokia, nėra motyvuotas imtis veiksmų, pirmiausia reikia dirbti keičiant asmens elgesį iš nenoro spręsti problemą į problemos suvokimą, nes gydymas veiksmingas tik tuo atveju, kai asmuo pats to nori. Keičiant elgesį yra taikomas motyvacinio interviu metodas, su kurio pagalba yra nustatomas asmens motyvacinis lygis ir sužadinamas noras keisti savo elgesį.

Motyvacinio pokalbio metu yra svarbu sužadinti jaunuoliui norą vis dėlto bandyti keisti gyvenimo būdą siekiant sumažinti savo antsvorio ar nutukimo riziką ar jo poveikį.

Specifinės informacijos suteikimas

Atlikus rizikos vertinimą, jaunuolis, kuriam buvo nustatyta maža rizika, konsultuojamas apie prevencines priemones, informuojamas apie antsvorio ir nutukimo žalą sveikatai, rizikos veiksnius. Kad jaunuolis nepereitų į vidutinės ar didelės rizikos lygį, jis turi būti supažindinamas su informacija, kaip galėtų palaikyti sveiką svorį. Koordinatorius aktyviai bendradarbiauja su VSB siekdamas sukurti ar gauti informaciją apie antsvorį ir nutukimą. Tai gali būti:

• Lankstinukai

• Mokymai

• Seminarai

• Užsiėmimai

• Kita

Apie bet kokią veiklą, kuri gali būti palanki jaunuoliui, koordinatorius turėtų žinoti ir ją pasiūlyti jaunam žmogui.

Svarbu jaunuoliui nurodyti jo savivaldybėje esančias įstaigas, kurios galės padėti tuo atveju, kai jis norės kreiptis dėl antsvorio ir nutukimo. Ši specifinė informacija suteikiama ir JPSPP koordinatoriaus paslaugų atsisakantiems vidutinės/didelės rizikos jaunuoliams bei tretiesiems asmenims, kai jaunuolis, dėl kurio buvo kreiptasi, atsisako atvykti.

Trečiųjų asmenų konsultacija su JPSPP koordinatoriumi

Gali būti, kad į JPSPP koordinatorių kreipsis ne pats jaunuolis, o jo artimieji, mokyklos personalas, pažįstami ir pan. Tokiu atveju visų pirma reikia išsiaiškinti, kokia yra situacija ir suorganizuoti susitikimą su jaunuoliu. Jei jis sutinka, tai vyksta asmeninės konsultacijos, tačiau jei atsisako – konsultuojami tretieji asmenys. Koordinatorius pataria, kaip jiems geriau elgtis ir ką daryti. Paaiškinamas KMI paskaičiavimo būdas, suteikiama informacija apie sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir pan. Jei koordinatoriui niekaip neišeina suorganizuoti asmeninio susitikimo su jaunuoliu, jis turėtų bandyti jį pasiekti bendradarbiaudamas su visuomenės sveikatos biurais (pvz., kartu su VSB keliauja į mokyklas ir veda užsiėmimus apie antsvorį ir nutukimą).

Palaikomas ryšys su jaunuoliu

Ryšio palaikymas su jaunuoliu yra labai svarbus pokyčių etape. Galima nuolatos domėtis, kaip jaunuoliui sekasi laikytis jam sukurto plano, padrąsinti, kad viskas gerai, ar tiesiog padėti laikytis grafiko. Tačiau net jei jaunuolis mano, kad jam nesiseka, koordinatorius neturi smerkti ar peikti, bet turi pasiūlyti kitas priemones arba užtikrinti, kad jis sugebės pakeisti savo gyvenimo būdą (motyvacinio interviu principu). Su jaunuoliu galima susitarti dėl papildomų susitikimų, kurių metu būtų aptariamos sėkmės ir nesėkmės, ir pan.

aaaaaa

Some content in menu 2.