Photo by SHVETS production

Pasikalbėkime apie... savižudybę (Interviu iš pirmų lūpų)

Kaip atrodytų interviu su žmogumi, kuris bandė nusižudyti? Netrukus galėsite tai sužinoti. Paskaitykite, galbūt dabar esate panašioje situacijoje ir nežinote, ką daryti? Galbūt jūsų artimajam reikia pagalbos ir, kad žengtų pirmą žingsnį, jam tiesiog užtektų paskaityti šį interviu?

Įdomaus skaitymo!

JPSPP koordinatorė: Ar dažnai galvojate apie savižudybę?

Asmuo Nr. 1: Apie savižudybę esu galvojusi. Nors daugiausiai norėdavau užmigti ir neatsikelti – numirti miegodama.

JPSPP koordinatorė: Kodėl Jus aplanko tokios mintys?

Asmuo Nr. 1:  Nematau prasmės daugiau gyventi. Nuolatinis kaltės jausmas. Gyvenime niekas neteikia džiaugsmo. Kankina nerimas, nemiga. Mano egzistavimas atrodo visiškai beprasmis, kad ir kuo užsiimčiau. Bandau įsilieti į visuomeninį gyvenimą – niekas nesiseka. Baigiau 3 aukštuosius mokslus, pradžioje lydėjo sėkmė, ėjau geras pareigas, vėliau viskas ėmė kristi iš rankų. Kad ir ką daryčiau, viskas baigiasi nesėkme.

JPSPP koordinatorė:  Ar turėjote planą, kaip norite nusižudyti ir ar bandėte jį įgyvendinti?

Asmuo Nr. 1: Apmąsčiau savižudybės būdus. Nebandžiau, bet papasakojau apie tokį norą vyrui. Jis mane mėgino protinti, kad ką kiti pagalvotų apie jį, jei panaudočiau jo vaistus savižudybei ir apskritai kaip jis galėtų toliau gyventi. Nežinau, ar šią vietą palikti, bet aš neįvardinau, kokie vaistai.

JPSPP koordinatorė: Jeigu turėjote planą, bet jo neįgyvendinote, kas privertė pakeisti nuomonę? Gal kur nors kreipėtės pagalbos, gal kas padėjo?

Asmuo Nr. 1: Vienas dalykas, esu tikinti katalikė – tai pirmiausias stabdys šiam žingsniui. Antra – mano vyras, jis mane palaiko morališkai. Daug kalbamės, bendraujame, jis stengiasi manęs neaplikti vienos, kai blogai. Su kitais pabijojau kalbėtis apie savižudybę.

JPSPP koordinatorė: Kaip jaučiatės prisiminusi tai, kad turėjote minčių apie savižudybę? Ar sunku apie tai kalbėti?

Asmuo Nr. 1: Kai apie tai šiuo metu pagalvoju, atrodo beprotybė. Ką pagalvotų aplinkiniai? Tai buvo beprotė, bet viskas baigėsi.

JPSPP koordinatorė: Ką norėtumėte pasakyti sau tomis dienomis, kai Jums buvo sunkiausia?

Asmuo Nr. 1: Tikrai padeda bendravimas, svarbu nelikti vienam. Labai svarbu turėti artimą žmogų, draugą, kuris su tavimi pasikalbėtų, padrąsintų, palaikytų, kuriuo galėtum pasitikėti.

JPSPP koordinatorė: Ką norėtumėte pasakyti tiems žmonėms, kurie šią minutę galvoja apie savižudybę?

Asmuo Nr. 1: Kad apie tai pirmiausiai praneštų artimiesiems, o paskui pagalbos ieškotų pas psichiatrą, kuris gali nukreipti tinkama linkme. Ypatingais atvejais reikia pagalbos kreiptis į pagalbos linijas ir, žinoma, 112.

Patiko? Sekite naujienas puslapyje, nes bus daugiau interviu.