Kokią žalą organizmui daro rūkymas

Nepataisomą žalą žmogaus organizmui sukelia šios nuodingos cheminės medžiagos, esančios cigaretėse:

Nikotinas. Vienoje cigaretėje yra apie 10 mg nikotino, iš jų maždaug 1–2 mg pasilieka organizme. Nikotinas – tai stimuliantas, kuris veikia nervų sistemą ir sukelia lengvą euforiją, bet jis taip pat kenksmingas – maždaug 50 mg yra mirtina dozė. Įkvėptas nikotinas pradeda veikti labai greitai, nes yra absorbuojamas per tūkstančius plaučiuose esančių pūslelių, vadinamų alveolėmis. Per jas vyksta dujų apykaita. Bendras alveolių paviršiaus plotas – maždaug 40 kartų viršija odos paviršiaus plotą, todėl tai efektyviausias kelias nikotinui patekti į kraujotaką.

Praėjus vos 10 sekundžių nuo cigarečių dūmų įkvėpimo, nikotinas absorbuojamas organizmo ir per kraujotakos sistemą pasiekia smegenis. Be to, nikotinas stimuliuoja antinksčius ir paskatina juos gaminti hormoną epinefriną (adrenaliną). Šis hormonas pagreitina širdies ritmą, padidina kraujo spaudimą ir kartu susiaurina kraujagysles. O tai paskatina dopamino – cheminio junginio, kuris sukelia pasitenkinimo būseną – gamybą organizme. Dėl to nikotinas ilgainiui sukelia priklausomybę. Nikotinas iš organizmo pasišalina per kelias valandas. Jis gali būti absorbuojamas ne tik per plaučius, bet ir per kitus organus.

Dervos. Grynas bevandenis nikotino neturintis dūmų kondensatas. Įkvėptuose cigaretės dūmuose yra nemažai dervų ir tik apie 30 proc. pasišalina iškvepiant orą. Likusios nusėda ant dantų paviršiaus ir ilgainiui pakeičia jų spalvą į gelsvą, o kartais net rusvą, taip pat gerklėje ir plaučiuose, žudydamos plaučių ląsteles. Cigaretės su mažesniu kiekiu dervų yra tik mitas. Cigarečių filtrų struktūra yra akyta, kad būtų sumažintas įkvepiamų dervų kiekis, tačiau laikant cigaretę tarp pirštų akyta struktūra blokuojama, o norint gauti įprastą nikotino dozę, rūkant tokias cigaretes įtraukiama stipriau ir giliau – taigi rūkymo žala organizmui išlieka tokia pati. Dervos gali sukelti plaučių emfizemą (oro arba dujų susikaupimas audiniuose arba organuose) ir vėžį.

Anglies monoksidas. Tai bekvapės, bespalvės ir beskonės dujos. Patekęs į kvėpavimo sistemą anglies monoksidas greitai prasiskverbia į eritrocitus ir trukdo į juos patekti deguoniui, todėl labiausiai nukenčia centrinės nervų sistemos veikla. Sutrikimai pasireiškia galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, vėmimu, vangumu, raumenų silpnumu, sąmonės pritemimu, cianoze (odos ir gleivinių pamėlynavimas). Rūkant nėštumo metu anglies monoksidas prislopina deguonies, kurio reikia kūdikiui vystytis, tiekimą ir tai gali pakenkti vaiko raidai

Įvairūs priedai. Jie suteikia ypatingą aromatą, skonį, užtikrina, kad tabakas išlaikytų atitinkamą drėgnumą ir pan. Malonus tabako kvapas panaikina kartų skonį, įkvepiamas dūmas tampa švelnesnis, o tai iš esmės leidžia užsimiršti, kad rūkymas yra pavojingas. Priedai pagerina ne tik tabako gaminių išvaizdą, bet ir suteikia dūmams baltą spalvą, kuri klaidina mūsų pasąmonę. Galiausiai patrauklios tabako gaminių reklamos skatina nerūkančius asmenis pradėti rūkyti, o rūkalius neatsisakyti savo įpročio. Tyrimais įrodyta, kad tabako priedų degimo procese susidaro kenksmingų medžiagų. Tyrimai atlikti su kiekvienu priedu atskirai, tačiau neigiamas poveikis gali būti dar didesnis, nes neįmanoma nustatyti visų šių priedų poveikio kartu, įskaitant ir nikotiną.

 

Būkite sveiki ir meskite rūkyti arba niekada nepradėkite!