Photo by Bich Tran

Kai atidėliojimas pradeda trukdyti

„Turiu begalę laiko, galiu tai atlikti vėliau“, „aš dirbu daug produktyviau jausdamas įtampą, dėl to atidėlioju darbus iki paskutinės minutės“, „nesijaučiu pasiruošęs pradėti dabar – šiuo metu nesugebėsiu to atlikti teisingai, tad palauksiu, kai jausiuosi labiau savimi pasitikintis“. Turbūt yra tekę išgirsti ką nors panašaus iš kitų žmonių, o galbūt ir pačiam taip pasakyti. Tokie įsitikinimai ir elgesys yra būdingi viską atidėlioti linkusiems žmonėms. Tačiau atidėliojimas turi įvairių neigiamų pasekmių – ilgainiui gali kilti emocinis distresas, nepasitenkinimas ir apimti prasta nuotaika. Be to, atidėjus didėja nesėkmės moksle ar darbe tikimybė, gali kilti santykių konfliktų, menksta pasitikėjimas savimi ir savo gebėjimais. Atidėliojimas gali būti situacinis, kai atidedama tik tam tikru konkrečiu metu (pvz., atidėliojama rašant baigiamąjį darbą, ruošiantis egzaminui), ir nuolatinis, kai žmogus dažnai nepakankamai įvertina laiką, reikalingą užduočiai atlikti, skiria mažiau laiko ieškodamas informacijos užduotims, užduotis daro paskutinę minutę. Taigi nors visi atidėlioja, tačiau ne visi yra atidėliotojai.

 

Atidėliojimo priežastys gali būti impulsyvumas, disciplinos stoka, nesėkmės baimė (nenorima patirti gėdos, nenorima gauti blogo rezultato, kuris paveiktų savivertę), neigiamų emocijų vengimas, neapsisprendimas, perfekcionizmas, klaidingas savęs įtikinėjimas, kad „geriau viskas pavyksta esant spaudimui“. Be to, tikėtina, kad bus atidėtos tos užduotys, kurios atrodo nemalonios, neteikiančios atlygio. Taigi kokios strategijos padėtų pagerinti organizuotumą ir mažiau atidėlioti?

  • Susikurkite laikiną skubos situaciją – ieškokite priežasčių, kodėl neturėtumėte atidėlioti, pvz., norite ką nors nustebinti ar tiesiog dirbti patirdami mažiau streso.
  • Tinkamai įvertinkite, kiek laiko užtruks užbaigti užduotį – remkitės ankstesne patirtimi.
  • Susidarykite būsimų užduočių sąrašą – pradėkite nuo šiandienos darbų ir įvertinkite, kiek laiko užtruksite atlikdami kiekvieną užduotį.
  • Prisiimkite atsakomybę už užduočių atlikimą – neapdovanokite savęs, kol neatliksite 80 proc. svarbios užduoties.
  • Susitvarkykite savo stalą ir darbo vietą – laikykite tik tuos dalykus, kurių reikia užduočiai atlikti.
  • Numatykite momentus, kai galite būti pertraukti – kliūtys ir trukdžiai yra gyvenimo dalis, apsvarstykite juos planuodami.
  • Norėdami užbaigti itin nemalonias užduotis, kas 15 minučių darykite pertraukas.
  • Nusistatykite prioritetus – nepradėkite nuo lengviausios dalies vien dėl to, kad galite tai greitai užbaigti.

 

Be to, gali būti naudinga reguliariai sau priminti šiuos dalykus: „jaučiuosi geriau, kai ką nors pradedu“, ,,atidėliojimas man kelia nerimą, todėl geriau neatidėlioti“, „jei atidėsiu, jausiuosi blogiau“, „jei padarysiu nedidelę pradžią, jausiuosi geriau“, „pradėjimas man suteikia pasitikėjimo tęsti“. Taip pat svarbu išsikelti realius ir pasiekiamus tikslus, darbus planuoti nuosekliai ir laipsniškai, įvertinant galimus trukdžius ir nesusitelkiant tik į rezultatą. Galiausiai klaidas priimkite kaip tai, kas būdinga žmogaus prigimčiai, ir stenkitės į viską žvelgti pozityviai.