Photo by Khoa Võ

Ar galiu pakeisti savo elgesį?

Lietuvoje 2019 m. atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad reguliariai rūko maždaug kas penktas gyventojas, o alkoholį bent kas savaitę vartoja vienas iš dešimties. Toks piktnaudžiavimas gali sukelti įvairių problemų, tokių kaip priklausomybė, psichozė, piktybiniai augliai. Taigi svarbu laiku keisti rizikingą elgesį. Kodėl vieni pamatę pažeistus nuo rūkymo plaučius – nedelsdami meta rūkyti, o kitiems tai nedaro jokios įtakos? Šiame straipsnyje apžvelgsime dvi populiariausias metodikas, kaip jaunimas keičia savo elgesį, ir pateiksime pavyzdžių.

 

Sveikatos įsitikinimų modelis

Rizikos supratimas ir vertinimas yra šio modelio esminė dalis. Modelis pagrįstas įsitikinimu, kad mūsų elgsena paremta logika ir esminis dalykas, ko siekiame – tai naudos savo sveikatai. Kai svarstome elgesio keitimo galimybę, atliekame pastangų ir laukiamos naudos analizę:

• ligos ar traumos tikimybė (asmeniškai);

• ligos ar traumos sunkumas;

• galimas elgesio keitimo veiksmingumas (efektyvumas);

• asmeninė nauda.

Sveikatos įsitikinimų modelis remiasi nuostata, kad išorinės jėgos (signalas veikti) gali paveikti ir sustiprinti motyvaciją ar elgesio pokyčius, todėl pateikiant faktus apie osteoporozę ir jos pasekmes sveikatai bei gerovei galima paveikti asmens įsitikinimus (įtikinti, kad osteoporozė yra rimta liga) ir sustiprinti motyvaciją keistis, nes, kad keistų elgesį, žmogus turi:

• norėti pasikeisti;

• jausti dabartinio elgesio žalingą poveikį sveikatai;

• tikėti, kad pokyčiai jam bus naudingi, nepaisant kai kurių neigiamų aplinkybių;

• jaustis kompetentingas įgyvendinti pokyčius.

Pavyzdžiui, jaunuolis bus daugiau linkęs mesti rūkyti, jeigu žinos žalingas rūkymo pasekmes sveikatai ir manys, kad yra realus pavojus susirgti, pavyzdžiui, plaučių vėžiu. Tada jis matys realią metimo rūkyti naudą sveikatai (ir ne tik sveikatai). Tokiu pačiu principu veikia ir užrašai ar paveikslėliai ant cigarečių pakelių.

 

Elgesio keitimo stadijų modelis

Žmonės paprastai savo elgesio nekeičia staiga, visiškai ir visam laikui. Elgesio keitimo stadijų modelis parodo, kad vykstantys elgesio pokyčiai nėra vienkartinis veiksmas – tai ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ir metus.

Bandantieji keisti elgesį pereina penkias proceso stadijas:

1.Iki svarstymo – šioje stadijoje elgesio pokyčiai nedomina ir apie elgesio keitimą negalvojama.

2.Svarstymo – įgytos žinios ar asmeninė patirtis keičia požiūrį, asmuo pradeda galvoti apie elgesio pokyčius, tačiau jis dar nepasiruošęs veikti ir šioje stadijoje gali kurį laiką likti.

3.Pasirengimo – šioje stadijoje asmuo brandina motyvus ir pradeda planuoti elgesio pokyčius, remdamasis elgesio keitimo patirtimi praeityje.

4.Veiksmų – asmuo pakankamai motyvuotas, bando pakeisti elgesį, bet ne visada sėkmingai.

5.Palaikymo – įtvirtinami elgesio pokyčiai, kurie išlieka ilgą laiką.

6.Atkryčio.

Kiekvienas asmuo turi skirtingą motyvaciją keistis, priklausomai nuo to, kokioje jis yra stadijoje.

Tyrimai rodo, kad asmens nusiteikimas keisti savo elgesį yra veiksnys, leidžiantis tiksliausiai prognozuoti, ar bus imtasi konkrečių veiksmų, todėl elgesio keitimo stadijų modelis ir nagrinėja besikeičiančią motyvaciją. Šis modelis sėkmingai taikomas kovojant su priklausomybe nuo tabako, alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, taip pat puikiai tinka siekiant padidinti asmens fizinį aktyvumą, atsižvelgiant į poreikius.

 

Perskaičius apie šiuos modelius, jūsų elgesys nepasikeis, tačiau viskas prasideda nuo gebėjimo suprasti, kad elgesį galime pakeisti.