Photo by SHVETS production from Pexels

Ką reiktų žinoti apie persivalgymą

2013 m. persivalgymo sutrikimas DSM-5 klasifikacijoje išskirtas kaip nauja savarankiška diagnozė. Nors ir mažiau žinomas nei nervinė anoreksija ar nervinė bulimija, persivalgymo sutrikimas (angl. „binge eating disorder“) lygiai taip pat yra rimta ir neretai gyvybei pavojinga liga. Persivalgymo sutrikimui būdingi dažni persivalgymo epizodai, kai žmogus net nejausdamas alkio per trumpą laiką gali suvalgyti neįprastai didelį kiekį maisto. Nuo daugeliui pažįstamo nepatologinio persivalgymo šis sutrikimas skiriasi tuo, kad valgant prarandamas saikas, žmogus negali sustoti ir valgo iki nemalonaus pilnumo jausmo. Kartais toks persivalgymas panašus į bulimiją – nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės praranda kontrolę ir valgydami slepiasi nuo kitų.

Kuo nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys asmenys skiriasi nuo sergančiųjų bulimija? Kitaip nei sergantieji bulimija, asmenys, kenčiantys nuo persivalgymo sutrikimo, maisto dirbtinai nešalina iš organizmo, nors tarp persivalgymo priepuolių neretai laikosi įvairių drastiškų dietų.

Koks svarbus požymis skiria persivalgymo sutrikimą nuo kitų valgymo sutrikimų? Persivalgymo sutrikimas skiriasi nuo kitų valgymo sutrikimų tuo, kad nuo jo kenčiantys asmenys negali kontroliuoti potraukio persivalgyti, valgymas tampa priemone emocinei įtampai slopinti, tačiau nėra poreikio būti liekniems ir kompensuoti kalorijų perteklių. Tai yra dažna morbidinio nutukimo priežastis. Didelis antsvoris yra svarbus požymis, skiriantis persivalgymo sutrikimą nuo kitų valgymo sutrikimų. Nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys žmonės dėl nuolat suvartojamo kalorijų pertekliaus ir negebėjimo kontroliuoti poreikį persivalgyti būna labai nutukę, KMI viršija 35 kg/m2.

Kokios šio sutrikimo psichologinės pasekmės? Persivalgymo sutrikimas dažniausiai susijęs su stresu, nerimu ir depresija – bandoma slegiančias emocijas nuslopinti maistu. Vis dėlto po trumpo nusiraminimo sergantieji pajunta gėdą, kaltę, pasibjaurėjimą, užplūsta liūdesys ir bejėgiškumas, o problemos tik pagilėja. Nuo persivalgymo sutrikimo kenčiantys asmenys bjaurisi savo nutukusiu kūnu, nepajėgia valdyti impulsyviai kylančio poreikio valgyti. Maistas ir valgymas jiems yra priemonė slopinti emocijas ir sumažinti įtampą, nors persivalgymas taip pat kelia stresą ir dar didesnį norą persivalgyti. Valgyti nustojama tik tada, kai daugiau nebeįmanoma fiziškai.

Su kokiais kitais sunkumais susiduriama kenčiant nuo šio sutrikimo, be to, kad jaučiama gėda, nerimas, depresija ir kt.? Be psichologinių pasekmių, galimas nuolatinis svorio kitimas, pilvo skausmai, įvairūs virškinimo sutrikimai ir padidėjusi nutukimo rizika. Nors ne visi sergantieji priauga svorio, nuo kreipimosi pagalbos juos gali sustabdyti visuomenėje įsigalėjęs neigiamas požiūris į storumą ir dėl to kylanti gėda.

Kokia pagalba yra efektyvi? Mitybos koregavimas, fizinė veikla ar chirurginis nutukimo gydymas svarbu siekiant pagerinti paciento fizinę būklę ir organizmo funkcionavimą, užkirsti kelią II tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos, širdies ligų vystymuisi, didelio nutukimo sukeliamiems sąnarių, stuburo pakitimams. Skiriant medikamentinį gydymą psichikos sutrikimų sukeltiems reiškiniams sumažinti ir taikant psichoterapiją, užtikrinamas sveikas santykis su maistu ir formuojamas normalus kūno įvaizdžio suvokimas.