Savižudiškas elgesys tik nedaugeliui būna staigus veiksmas. Kai kurie žmonės polinkį į savižudybę išgyvena tik tam tikrais gyvenimo momentais, kai kurie savižudiškai pasielgia vienintelį kartą gyvenime, o kai kuriems krizės kartojasi bangomis. Dažniausiai tik paskutinis savižudiškas veiksmas būna staigus ir netikėtas, o pats savižudybės procesas yra ilgalaikis, elgesys svyruoja ir savižudiškos mintys brandinamos metų metais. Išskiriami 2 savižudiško elgesio tipai: išorinis ir vidinis.

Vidinis savižudiškas elgesys prasideda nuo pasyvių savižudiškų minčių. Jos įtraukia emociškai, žadina norą pabėgti nuo rūpesčių ir skausmo. Laikui bėgant mintys gali virsti ketinimu – apgalvojamos savižudybės situacijos, būdas. Yra trys etapai:

1. Mąstymo susiaurėjimas, vangumas, neigiamos nuostatos. Vyrauja pesimistinės mintys, visi sprendimai atrodo vien neigiami, galvojama tik apie tragišką išeitį iš padėties.
2. Didėjanti į save nukreipta agresija, pyktis, neviltis. Įtampa darosi nebepakeliama, būtinas sprendimas, tačiau jo sugalvoti nepavyksta.
3. Savižudiškų fantazijų, kaip realiausio ir geidžiamiausio sprendimo, įsivyravimas. Įsivaizduojama, kad po savižudybės įvyks palengvėjimas, visos problemos išsispręs.

Išorinis savižudiškas elgesys yra išreiškiamas. Apie 70–90 proc. nusprendusių žudytis žmonių informuoja apie savo ketinimus aplinkinius. Galimi keli tokios komunikacijos variantai:

• tiesioginė žodinė: tiesiai pasakoma apie savo sumanymą – ,,geriau nusižudyti“;
• netiesioginė žodinė: kalbama užuominomis – ,,geriau susirgti nepagydoma liga“;
• tiesioginė nežodinė: įsigyjamas savižudybės įrankis – vaistai, virvė ir pan.;
• netiesioginė žodinė: grąžinamos skolos, baigiami svarbiausi darbai ir t. t.;
• tylioji, arba nebylioji: atsisakoma bendrauti su aplinkiniais.

Eurostato duomenimis, tarp Europos valstybių didžiausias savižudybių skaičius yra Lietuvoje. Norint sumažinti šį skaičių, reikėtų nebūti abejingiems. Jeigu pastebite, kad jūsų artimoje aplinkoje yra žmogus, pasižymintis savižudišku elgesiu, sukaupkite visą drąsą ir pasiūlykite jam kreiptis pagalbos į psichologą. Tokiems žmonėms kito rūpestis gali reikšti daug, nors galbūt jums atrodys kitaip. Jeigu pajuntate, kad jus lanko savižudiškos mintys ar elgesys, taip pat nebijokite kreiptis į psichologą. Jeigu neturite pinigų, yra ir nemokamų psichologo konsultacijų – reikėtų kreiptis į savo savivaldybės jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorių arba į visuomenės sveikatos biurą.