Nekontroliuojama vidinė baimė

Sveiki, susiduriau su vidine baime, nerimu. Kur niekad nėra buvę. Pradėjau visko bijoti net mirusio žmogaus, valgant išsigąstu, neramu, visokios mintys kyla, atrodo kad kažkas blogai su manim, nieko nesinori. Buvau susiradus darbą kelias dienas padirbau, per ta baimę išėjau iš darbo. Nebemoku savęs valdyti ir nežinau kas man yra

Labas, dėkui už klausimą. Visų pirma noriu pasidžiaugti, kad ieškai pagalbos ir nori sau padėti. Dabartinė tavo savijauta tikrai nemaloni ir kaip rašai stirpiai veikia tave kasdien ir net apsunkina kasdienines veiklas. Kalbant apie nerimą, tai jis neturi apibrėžto objekto ir dažniausiai tiksliai net negalime įvardinti, ko mes čia bijome, dėl ko nerimaujame ir tai apsunkina darbą su tuo ir problemos sprendimą. Mūsų emocijas lemia mūsų mintys. Todėl pirmiausiai svarbu pastebėti savo nerimastingas mintis bei jas įsivardinti, kokios konkrečiai mintys tau neduoda ramybės? Ir bandyti suprasti ar tos mintys racionalios, logiškos, turinčios įrodymų,  ar jos nėra iškreiptos. Svarbu neleisti nerimastingoms mintis užvaldyti viso laiko. Vienas iš patarimų, galėtų būti, skirti konkretų dienos laiką, kada leidi sau nerimauti, pvz. gerdama popietinę arbatą ar pan. Kuomet leisi sau prisėsti ir paanalizuoti nerimo šaltinius, pabūti su tomis mintimis. O jeigu dienos eigoje vėl užplūsta tokios mintys, mėginti jas atidėti iki joms skirto laiko (apie tai pagalvosiu gerdama popietinę arbatą). Šis metodas gali padėti suvokti, jog nerimavimą galima atidėti, o tai rodo kad ne jis tave valdo, o tu jį kontroliuoji. Kitas būdas nukreipti savo mintis, yra užimtumas, t.y. užplūdus nerimui galima imtis veiklos. Psichologinę būseną stipriai gerina fizinė veikla (mankšta, pasivaikščiojimas, namų ruoša ir t.t.). Taip pat svarbu stengtis būti kuo labiau "čia ir dabar", t.y. sutelkti dėmesį į dabarties akimirką. Gebėjimas susitelkti į esamą akimirką, padeda atsipalaiduoti ir išvaduoja iš nerimo. Gali pažiūrėti informacijos apie sąmoningą dėmesingumą (angl. mindfulness) internete. Siekiant sumažinti patiriamą nerimą, patariama susirašyti neraminančias mintis (padėtų dienoraščio rašymas) arba pasikalbėti su patikimu žmogumi, tai gali būti ir psichologas. Jeigu tavo būsena negerėja ir jau nesitraukia ilgesnį laiką, labai rekomenduočiau kreiptis į profesionalų psichologą.

Į klausimą atsakė:

Vykinta Švipienė
psichologė