Sveikos mitybos psichologiniai aspektai

1. Savęs priėmimas ir kūno vaizdas 

Kūno vaizdas – tai vidinis paveikslas, kaip žmogus mato savo kūną. Šis suvokimas remiasi tuo, kaip žmogus jaučia savo kūną, tačiau ne visuomet tuo, kaip kūnas iš tiesų atrodo. Kūno vaizdo sąvoka apibrėžia asmens suvokimą, jausmus ir mintis apie savo kūną ir apima kūno dydžio ir patrauklumo vertinimą bei su tuo susijusias emocijas. Kūno vaizdą formuoja daug faktorių – tiek vidinių (pasitikėjimas savimi, įsitikinimai ir pan.), tiek išorinių (aplinka, visuomenės informavimo priemonės ir kt.). Žiniasklaidos priemonių (TV, filmų, žurnalų, interneto) poveikis yra ypač susijęs tiek su nutukimu, tiek su neigiamu savo kūno vaizdu, o tai didina valgymo sutrikimų riziką. Kūno vaizdą formuoja: sociokultūrinė įtaka, lytis (ir jai keliami lūkesčiai), svoris ir išvaizda, įsitikinimai ir nuostatos.  

Daug vyrų ir moterų jaučiasi nepatenkinti savo kūnais, todėl ypač akcentuoja fizinę išvaizdą. Dar ankstyvame amžiuje vaikai perima mitą, kai storumas yra prilyginamas tingumui bei valios trūkumui, o lieknumas – sėkmei ir savikontrolei. Dauguma žmonių glaudžiai susieja išvaizdą ir savigarbą. Jei jie nepatenkinti savo kūnu, jaučiasi nepatenkinti ir savimi. Savivertė tampa priklausoma nuo tam tikros kūno formos įgijimo bei palaikymo, o tai daugumai yra nepasiekiamas idealas. 

Tai, kaip asmuo save vertina, dažnai nulemia jo polinkius: pavyzdžiui, į kokią veiklą ar įpročius jis linkęs įsitraukti ar ko vengti. Nepasitenkinimas savo išvaizda gali tiek motyvuoti imtis sveiko gyvenimo būdo (pvz., noras atrodyti kitaip ir siekti to), tiek nuo jo susilaikyti (pvz., baimė sportuoti dėl kūno parodymo viešai ar dėl nepasiekiamų rezultatų). Skirtumą dažnai nulemia akcentai: koncentracija tik į nepasitenkinimą savo kūno vaizdu ar į norimų pokyčių naudą bei patį siekimo procesą. Pirmuoju atveju kyla pavojus, kad tikslas pateisins priemones ir tokie įsitikinimai gali didinti, pvz., valgymo sutrikimų riziką. Antruoju atveju sveika gyvensena tampa gyvenimo stiliumi ir yra naudinga.

2. Visuomenės kontekstas 

Socialinis kontekstas paprastai apima aplinkinius asmenis (šeima, draugai, darbas ir kita aplinka, kur asmuo bendrauja), žiniasklaidą, net politinę, ekonominę ir visuomeninę situaciją (organizuojamos programos, skatinimas, prieinamumas ir pan.) ir kt. Visa tai turi įtakos žmogaus savęs vertinimui bei standartams, sveikos gyvensenos tendencijoms. Socialinis kontekstas formuoja idealaus grožio ir madų standartus. Jiems dažnai būdingas nepasiekiamumas bei nuolatinis kitimas. Šios savybės dažnai nulemia vidinį chaosą bei nepasitenkinimą savimi, savo kūnu. Visuomenėje sparčiai plinta grožio ir mados industrijos bei žiniasklaidos propaguojamas kūno kultas, kuris susiaurino supratimo ribą tarp sveikos gyvensenos ir patologijos. Siekis turėti „idealų kūną“ labai dažnai veda į rizikingą sveikatai elgseną. Sukuriama iliuzija, kad sveikatos stiprinimo pastangų tarsi ir nereikia, nes viską gali atlikti plastinė chirurgija, maisto papildai, soliariumai, elektriniai masažuokliai ir treniruokliai. Mados, įvaizdžio, kūno estetikos, sveikos mitybos, jaunystės ir grožio kultas visada yra verslo taikinyje ir dažnai naudojamas įvairiose verslo skatinimo reklamose. Didesnė nauda – sveikos mitybos bei fizinio aktyvumo skatinimas, nes tai, priešingai nei tobulo grožio standartai, skatina įsitraukti į tokias veiklas, kurios savo ruožtu stiprina pasitikėjimą savimi, saviefektyvumą bei savigarbą. Svarbiausi sveikatos ugdymo uždaviniai modernioje visuomenėje yra gyventojų supratimo apie sveikatą (raštingumo) didinimas, kritinio mąstymo ugdymas, mokymas įveikti socialinį spaudimą bei sugebėti atsirinkti reikiamą ir naudingą informaciją. 

3. Kraštutinumas: valgymo sutrikimai 

Valgymo sutrikimai iš tiesų nėra mitybos problema, o žemos savivertės ir nepasitenkinimo savimi išraiška. Dažnai individai geba išreikšti vidinį stresą vieninteliu būdu – su maisto pagalba. Valgymo sutrikimai dažniau atsiranda prisitaikymo arba pokyčių laikotarpiu. Valgymo sutrikimai yra gana reti bendroje populiacijoje. Jie užima kraštutinę poziciją susirūpinimo svoriu, mityba bei kūno formomis kontinuume, kuris plačiai paplitęs mūsų visuomenėje. Tokie rūpesčiai dažnai sukelia stiprų stresą individams bei jų šeimoms.

 Dažniausi valgymo sutrikimai:

  • nervinė anoreksija (pagrindinis nervinės anoreksijos simptomas yra ryškus svorio kritimas bei nuolatinis susirūpinimas svoriu ir kūno forma);
  • nervinė bulimija (pagrindiniai nervinės bulimijos požymiai yra persivalgymas ir vėmimas. Kartu būdingas nuolatinis domėjimasis maistu, mityba ir kūno forma, žema savivertė bei prasta nuotaika ar depresija);
  • persivalgymas (valgymo sutrikimas, apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais). 

Siekiant užkirsti kelią individo valgymo sutrikimams, esminiai figūros ir maisto vertinimai turi būti keičiami anksčiau, nei sutrikimas pasiekia klinikinį lygį. Vienas iš tokių būdų – prieš paauglystę bei ankstyvosios paauglystės laikotarpiu suteikti informaciją apie savęs priėmimą, kūno vaizdą bei valgymo sutrikimus, ugdyti sveiką požiūrį į savo ir kitų kūną bei skatinti rūpintis emocine sveikata.

 

Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016-2019 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.