Jaunuolių vegetarinė mityba

PSO duomenimis, žmogaus gyvenimo trukmei ir sveikatos būklei 60 proc. įtakos daro gyvenimo būdas ir mityba, 15 proc. paveldimumas, 15 proc. – ekologija ir išorinės aplinkos sąlygos ir 10 proc. – sveikatos apsaugos paslaugos. Žmogaus sveikatos pagrindas – teisinga mityba, nes visi gyvybinės veiklos procesai priklauso nuo to, ką žmogus valgo. Ypač svarbų vaidmenį atlieka biologiškai aktyvios medžiagos, kurias organizmas pasiima iš maisto produktų. Jos dalyvauja fermentų ir hormonų sintezėje, įeina į ląstelių sudėtį ir reguliuoja jų darbą. Tam reikalinga subalansuota mityba ir ypač ji svarbi augančiam organizmui. Sveika (subalansuota) mityba – kai yra gaunama visų organizmui reikalingų maisto medžiagų ir tokiais kiekiais, kokie geriausiai pasisavinami. Bet kurio amžiaus žmogui yra tinkamiausias ir augalinis, ir gyvūninis maistas. Su augaliniu maistu organizmas gauna daug lengvai skylančių angliavandenių, riebalų, turinčių daug nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Gyvūninis maistas būtinas augančiam ir bręstančiam organizmui, nes su juo jis gauna visaverčių baltymų ir riebaluose tirpių vitaminų.

JAUNUOLIŲ SVEIKOS MITYBOS TAISYKLĖS

1. Valgyti kuo įvairesnį maistą.

2. Būtina išlaikyti normalią kūno masę.

3. Pasirinkti maistą, turintį mažiau riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių.

4. Valgyti kuo daugiau įvairių daržovių, uogų ir grūdų produktų.

5. Vartoti kuo mažiau cukraus ir valgomosios druskos.

Sveikos mitybos rekomendacijas atspindi sveikos mitybos piramidė

                                                                                                                                             

Sveikos mitybos piramidės pagrindą sudaro vienodomis dalimis pateikiamos dvi maisto produktų grupės, kurių reikėtų valgyti daugiausia: duona, grūdai, daržovės, vaisiai. Juos reikia valgyti kelis kartus per dieną. Virš pagrindinės grupės vienodomis dalimis pateikiamos dvi produktų grupės: pienas ir jo produktai bei mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai ir tarp jų maža grupė – aliejus ir riešutai. Juos galima valgyti kasdien ar rečiau, bei saikingai. Piramidės viršūnėje yra cukrus, saldumynai, riebalai, druska – tai produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti retai ir saikingai. Pastaruoju metu sveikos mitybos piramidė šiek tiek pasikeitė: dėmesys teikiamas fiziniam aktyvumui (per dieną reikia aktyviai judėti mažiausiai vieną valandą), vandens suvartojimui.

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ VEGETARIZMAS

Vegetariškai maitinamų ar taip valgančių vaikų bei jaunuolių pastaruoju metu daugėja. Mažus vaikus, kartais nuo pat kūdikystės, vegetariškai maitina tėvai vegetarai. Paaugliai patys pasirenka vegetarinę, o kai kurie – veganinę mitybą. Nedidelė dalis vaikų ir paauglių patys atsisako valgyti mėsą, nes jos nenori, ir mokslininkai iki šiol nežino, kodėl taip įvyksta. Šių vaikų tėvai nebūtinai yra vegetarai. Veganizmas ir žaliavalgystė vaikams ir paaugliams griežtai nerekomenduojama.

Mitybos tipai ir sąvokos:

Vegetarizmas – maitinimosi tik augaliniu maistu sistema.

Vegetaras [lot. vegetarius – augalinis] – žmogus, kuris maitinasi tik augaliniu maistu ir nevalgo mėsos. Tikrieji vegetarai nevalgo bet kokios mėsos (žuvies, paukštienos, jautienos, kiaulienos, jūrų gėrybių) ir visų subproduktų (kepenėlių ir pan.).

Ovolaktovegetarai nevalgo mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Laktovegetarai nevalgo mėsos, bet valgo pieną ir jo produktus.

Peskovegetarai nevalgo mėsos, bet valgo žuvį ir jūrų gėrybes.

Polovegetarai valgo paukštieną.

Veganizmas [trumpinys iš lot. vegetarianismus] – griežtasis vegetarizmas, nevalgymas bet kokių gyvūninės kilmės produktų (net medaus).

Veganai  –  tai griežti vegetarai, kurie nevalgo bet kokios mėsos, žuvies, kiaušinių, pieno produktų, medaus, želatinos ir kitų produktų bei daiktų, kurie pagaminti išnaudojant gyvūnus.

Žaliavalgystė – tai mitybos principas, kai valgomas tik žalias, termiškai neapdorotas maistas.

Pasaulio pediatrų organizacijos ir draugijos nerekomenduoja vaikų ir paauglių vegetarizmo, tačiau tai nereiškia, kad tokia mityba yra draudžiama. Žmogus gali augti sveikas ir nevalgydamas mėsos. Vegetarinę mitybą vaikams ir paaugliams galima taikyti su specialistų rekomenduotais valgiaraščiais. Tėvai vegetarai privalo gerai žinoti maisto produktų sudėtį, jų energinę vertę, augančių vaikų ir paauglių organizmo maisto medžiagų poreikį. Rekomenduojama tėvams dažniau konsultuotis su gydytoju dėl vaiko mitybos, jo augimo ypatumų, bendros organizmo būklės. Asmuo, nevalgantis mėsos, negaus joje esančių gyvūninės kilmės visaverčių baltymų, tam tikrų riebalų (cholesterolio, fosfolipidų), dvivalentės geležies, cinko, vario, fosforo, natrio, sieros, kobalto, B grupės vitaminų. Geležies ir cinko trūkumą kompensuoja teisingai parinkta augalinė mityba (pupelės, lęšiai, grūdai, tamsiai žalios spalvos daržovės, dilgėlės, riešutai, juodieji serbentai ir kt.).

Vegetarus turėtų stebėti gydytojas: sekti jų fizinį vystymąsi, kraujo rodiklius – vitamino B12, geležies, cinko, feritino kiekius, nes bendras kraujo tyrimas šių elementų kiekio neparodo. Gydytojui pastebėjus kokius nors organizmo veiklos sutrikimo požymius, gali būti pasiūlyti išsamesni laboratoriniai tyrimai. Asmeniui, kuris nevalgo mėsos, bet valgo žuvį ir kiaušinius ir kuris gerai priauga svorio bei jo savijauta yra gera, bendrąjį kraujo tyrimą būtų gerai atlikti vieną kartą per metus. Jeigu asmuo nevalgo mėsos, žuvies, kiaušinių, tai bendrąjį kraujo tyrimą atlikti reikėtų dažniau: kas 4–6 mėnesius.

Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016-2019 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.