Psichologinė grupė – tai daugiau nei psichologo pagalba

     Gauti emocinę paramą bei geriau save pažinti galima ne tik individualiose psichologo konsultacijose, bet ir psichologinėse grupėse. Dalyvaujantis grupėje žmogus yra veikiamas tiek psichologo, tiek kitų dalyvių ir grupės visumos. Psichologinės grupės būna įvairios – laisvos ar nukreiptos į tam tikras santykių, asmenybės, gyvenimo problemas.

Jaunimo sveikatos centro Antakalnio poliklinikoje psichologė Živilė Rumšaitė pasakoja apie lėtinėmis ligomis sergančių jaunų žmonių bei kitas psichologines grupes.

  • Kuo psichologinė grupė skiriasi nuo individualios psichologo konsultacijos? Kaip ji vyksta?

    Dalyvių skaičius yra esminis skirtumas, dėl ko atsiranda ir kitų skirtumų. Pavyzdžiui, terapiniu veiksniu grupėje tampa ne tik kliento bendravimas su psichologu, bet ir su kitais grupės dalyviais. Dirbant grupėje susikuria toks „mini sociumas“, kuriame atsiskleidžia grupės dalyviams įprasti reagavimo būdai, o taip pat įgūdžiai rasti vietą sau būryje žmonių. Klientas grįžtamąjį ryšį arba atspindį gauna ne tik iš psichologo, bet ir iš kitų grupės narių. Taigi kliento jausmai, mintys, įsitikinimai bei elgesys yra veikiami ne tik psichikos sveikatos specialisto, bet ir kitų grupės narių bei, žinoma, grupės, kaip visumos.

    Grupės nariai skatinami dalintis savo patirtimi bei tyrinėti savo jausmus, mintis, nuostatas, kūno reakcijas, susijusius su savo patirtimi, grupe, jos dalyviais bei psichologu. Jei kyla poreikis, bendru sutarimu vienas ar keli iš susitikimų gali būti  skiriami kuriai nors konkrečiai psichologinei temai analizuoti.

  • Antakalnio poliklinikoje vedėte psichologinę grupę jauniems žmonėms, turintiems lėtinių somatinių ligų. Ar tai aktualu jaunimui?

   Net neabejoju, jog kiekvienam jaunam žmogui sužinojimas apie lėtinės ligos diagnozę – stiprus stresinis įvykis, po kurio iššūkiu tampa ne tik nurimti pačiam, bet ir nuraminti savo artimuosius. Tikiu, jog tokiu atveju yra svarbi emocinė parama ir socialinis palaikymas.

  • Kokius sunkumus išgyvena jauni žmonės, kuriems yra diagnozuotos lėtinės ligos?

   Manau, išgirdus apie diagnozę daugeliui jaunuolių pirmiausia kyla šoko reakcija. Klausimai: „ką?“, „kodėl?“, „kodėl man?“ nedingsta iš galvos. Tačiau neretai gydantis gydytojas neturi aiškių atsakymų, nes į juos galimai dar neatsakė medicinos mokslas. Taigi jaunas žmogus akis į akį susitinka su liga, kuri, greičiausiai, jį lydės likusį gyvenimą. Žinoma, šiais laikais yra vaistai, kuriais daugeliu atveju pavyksta ligą kontroliuoti ar bent jau palengvinti jos simptomus. Bet žinojimas, kad visą likusį gyvenimą teks vartoti vaistus, į gyvenimą susiruošusį jaunuolį mažai teramina. Jaunas žmogus patiria aibę stresą keliančių jausmų: baimę, pyktį, gėdą, neviltį, bejėgiškumą, nuo kurių pradžioje atitrūkti padeda tik psichologinis gynybos būdas – neigimas (žmogus pradeda abejoti gydytojo sprendimu; pasiekęs remisiją, iškart nutraukia vaistų vartojimą; vaistus pakeičia alternatyviais gydymosi būdais, kuriuos aptinka internete). Manau, beveik kiekvienam, susirgusiam nepagydoma ar sunkiai pagydoma liga, ši gynybos forma vienaip ar kitaip pasireiškia ir bent trumpam padeda pasijusti lengviau. Puiku, jei neigimas nepridaro žmogaus organizmui didelės žalos, tačiau gerokai liūdniau, jei pridaro, ir toji žala yra negrįžtama. Manau, jog lėtinėmis ligomis sergantiems jaunuoliams visos šios nemalonios jausmų lavinos atlaikymas tampa nemenku išbandymu, kol ateina ligos priėmimo ir vidinio susitaikymo fazė. Kai ji ateina, man, kaip psichologei, pasidaro lengva ir ramu šalia tokių jaunų žmonių būti: imu jausti juose brandą, vidinę stiprybę bei drįsčiau dar pridurti ir išmintį. Klausausi jų ir vogčiomis pati mokausi, kaip su sunkumais gyvenime tvarkytis.

  • Živile, taip pat vedėte kitą, dėmesingo įsisąmoninimo, grupę. Gal galite papasakoti, kas tai yra?

   Dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness) – dėmesio atkreipimo į dabarties momentą praktika, kurios metu asmuo stebi čia ir dabar kylančias savo mintis, emocijas bei impulsus. Visa tai priima be jokio vertinimo, nepereidamas į jam įprastas automatines reakcijas. Periodiškai praktikuodami dėmesingo įsisąmoninimo pratimus, išmokstame išties nemažai mūsų psichikai naudingų gebėjimų. Pavyzdžiui, ugdome savo dėmesio koncentraciją, įgūdį decentruotis (t.y. pažvelgti iš šalies ir nesusitapatinti su kylančiais jausmais, mintimis bei impulsais), gebėjimą priimti save ir aplinką, gebėjimą „paleisti“ apėmusias emocijas ir kūrybiškiau pažvelgti į problemų sprendimus.

  • Grupės, kurias vedėte, labai skirtingos. Kokių iššūkių jums, kaip psichologei, tai sukelia?

   Manau, kad iššūkiai, kurie kyla ruošiantis bei vedant grupes, tampriai susiję su tikslais, kurių siekiu vienoje ar kitoje grupėje. Pavyzdžiui, dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimų metu mano tikslas yra išmokyti grupės dalyvius dėmesingo įsisąmoninimo pratimų ir motyvuoti juos atlikinėti savarankiškai namuose. Tokiu atveju, iššūkiu tampa naudingiausių pratimų atrinkimas bei patrauklios dalomosios medžiagos parengimas. Žinoma, stengiuosi užsiėmimus padaryti tokius, kad po 1,5 val. dalyviai jaustų bent minimalų terapinį poveikį, kuris prisidėtų prie motyvacijos praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą. Kalbant apie lėtinėmis ligomis sergančių jaunuolių grupę, mano tikslas yra sukurti priimančią ir palaikančią aplinką, kurioje grupės dalyviai galėtų dalintis savo išgyvenimais, rūpesčiais ir sunkumais, kuriuos jiems kelia gyvenimas su liga. Šioje grupėje iššūkis yra būti priimančiu ir palaikančiu psichologu, atlaikyti grupės narių nerimą, liūdesį, pyktį bei kartais apimančius nevilties bei bejėgiškumo jausmus. Manau, svarbiausia yra priimti įvairiomis formomis besireiškiantį neigimą ir atsilaikyti pagundai sugrąžinti grupės dalyvį į nemalonią bei skaudžią realybę. Tai reikalinga tam, kad nepaliktume krizinėje situacijoje žmogaus per anksti be ramsčio. Nes ramstis kurį laiką padeda žmogui stovėti ant kojų ir nenugrimzti į depresiją.

Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016-2019 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.