Motinos pienas - neįkainojamas kūdikio sveikatai

 

Kūdikio atsiradimas gyvenime visada pakeičia šeimos ritmą. Šis stebuklas reikalauja didelio dėmesio, atsidavimo ir kantrybės, ypač mamai. O su kaupu grįžta besąlyginė meilė ir džiaugsmas. Tam, kad kūdikis augtų sveikas, mama būtų energinga, būtinos žinios.

Rugsėjo 22 dienos popietę Pasvalio r. sav. Visuomenės sveikatos biure rinkosi besilaukiančios ir esamos mamytės į natūralaus maitinimo specialistės Natalijos Bartkevičienės paskaitą „Natūralus maitinimas: įgūdžiai ir žindymo privalumai“.  Jų gausa ir aktyvumas džiugino organizatorius.

Pasak N. Bartkevičienės sėkmingam žindymui labai svarbu mamų išankstinė nuostata ir pasiruošimas. Dar besilaukdama mama turėtų įgyti kvalifikuotų žinių ir įgūdžių žindymo klausimais, tai jai suteiktų daugiau motyvacijos ir pasitikėjimo savimi. Tam yra literatūra, paskaitos mamoms, tik labai svarbu, kad juos vestų tinkamai pasiruošę ir gerai laktaciją išmanantys specialistai.

Taip pat sėkmingam natūraliam maitinimui svarbi maitinančios moters aplinka. Ji turi būti rami, sudarytos sąlygos pailsėti. Esant skausmui, baimei, nuovargiui, pasitikėjimo stokai, blogiems santykiams, neigiamoms emocijoms, moters organizme nesigamina hormonas oksitocinas. Jis atsakingas už pieno bėgimo refleksą. Natūraliam maitinimui turi neigiamą įtaką pieno mišinio įvedimas. Jis visada išstumia motinos pieną, nes iš buteliuko traukti greičiau, lengviau, taip mažinama pieno gamyba. Dažnai specialistai pieno mišinukus įvardina kaip ekologinė katastrofa.

Tyrimais įrodyta, jog iki šešių mėn. motinos pienas visiškai patenkina visus kūdikio mitybos poreikius. PSO teigimu tik 1-3 proc. pasaulio motinų negali išmaitinti savo palikuonių krūties pienu dėl rimtų fiziologinių priežasčių.

Visuomenės sveikatos biuras dėkoja atėjusioms mamoms. Ateityje moteris kviesime į susitikimus įvairiomis temomis. Moters domėjimas motinyste, visada atneša  ramybę, džiaugsmą ir sveikatą tiek jai, tiek jos kūdikiui.

 

Pagrindinės PSO rekomendacijos:

- duoti kūdikiui tik krūties pieną iki 6 mėnesių, nes tai geriausiai apsaugo kūdikį nuo infekcinių ligų, viduriavimo, brandina visas organizmo sistemas ir visiškai patenkina energijos poreikį;

- duoti papildomą maistą nuo 4 mėnesių rekomenduojama tik tuo atveju, jei nežiūrint dažno žindymo kūdikis nebepriauga svorio ir labai greitai išalksta lyginant su prieš tai buvusiu svorio prieaugliu ir žindymo dažniu;

- žindyti iki dviejų metų ir ilgiau iki kūdikis atsisakys pats;

- pradėjus duoti papildomo maisto tęsti žindymą tuo pačiu dažniu kaip ir iki tol (pagal kūdikio poreikį);

- papildomas maistas turi būti turtingas kalorijomis ir vertingomis maisto medžiagomis, švarus ir saugus, lengvai paruošiamas iš šeimos maisto ir naudojami vietiniai, o ne egzotiniai produktai (ypač  miltelių pavidalu ar konservuotos košės iš pakelių ir pan.);

- pradėti duoti papildomą maistą tris kartus per dieną 6-7 mėn. amžiaus kūdikiams ir dažninti iki 5 kartų 12 mėn. amžiuje. Pradžioje duoti tik 1-2 arbatinius šaukštelius, didinti pagal vaiko apetitą;

- sudominti vaiką maistu, kai yra maitinimosi laikas;

- indai ir stalo įrankiai duodami vaikui turi būti švarūs;

- maitinti tik šaukšteliu iš puodelio ar lėkštės. Neduoti iš buteliuko skysto papildomo maisto (košių);

- jei paruoštas papildomas maistas nelaikomas šaldytuve, sumaitinti jį per dvi valandas nuo pagaminimo;

- kūdikiui sergant ar tuoj po ligos, jį žindyti dažniau nei paprastai ir duoti po truputį papildomo maisto;

- po ligos skatinti kūdikį valgyti per kiekvieną maitinimo laiką ir tiek, kiek jis gali suvalgyti. Tęsti tol, kol vaikas atauga ligos metu prarastą svorį ir vėl gerai pradeda augti;

- stebėti vaiko sveikatos būklę, raidą ir svorio prieauglį. Kiekvieną kartą apsilankius pas sveikatos darbuotoją aptarti jo maitinimo praktiką.

 

 

Simona Pyragytė, Pasvalio r. s. Visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistė

Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016-2019 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.