Pasaulinė savižudybių diena skatina visuomenę prisijunkti, bendrauti, rūpintis

Šių metų rugsėjo 10 d. pasaulyje bus minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena 2016. Higienos instituto Mirties priežasčių registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje dėl tyčinių susižalojimų (savižudybių) mirė 896 žmonės (16-64m.), iš kurių 727 vyrai ir 169 moterys. Klaipėdos rajono savivaldybėje užregistruota 16 savižudybės atvejų. Savižudybė vis dar lieka rimta visuomenės sveikatos problema. Tai sudėtingas reiškinys, apie kurį sklinda daug neteisingų įsitikinimų. Sąmoningumo ugdymas, tinkama informacijos sklaida - vieni svarbiausių savižudybių prevencijos uždavinių.
Kaip atpažinti, kad žmogus mąsto apie savižudybę?
8 iš 10 nusižudyti ketinančių žmonių tai parodo aplinkiniams tiesiogiai ar netiesiogiai (žodžiais, veiksmais, emocine būsena). Žmogus apie ketinimą ar mintis nusižudyti gali atskleisti įvairiomis frazėmis – „atsibodo gyventi“; „visiems būtų geriau be manęs“; „jei manęs nebūtų, nereikėtų kentėti“, „nėra prasmės gyventi“ ir pan. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, jei žmogaus emocinė būsena pakinta, jis nebesidomi tuo kuo domėdavosi anksčiau, atrodo liūdnas, įsitempęs, labai uždaras, depresiškas, dažnai kalba ar rašo apie mirtį, apie gyvenimą, po mirties. Dažnai pasitaikantys veiksmai prieš ketinant nusižudyti – skolų, dovanų grąžinimas, testamento rašymas ar kiti atsisveikinimo ženklai, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, perdėtai rizikingas elgesys, nepaisant savo sveikatos.
Kaip padėti žmogui galvojančiam apie savižudybę?
Labai paprastas būdas sužinoti ar žmogus ketina nusižudyti yra jo tiesiogiai paklausti ar jis galvoja apie savižudybę. Dauguma žmonių baiminasi tiesiogiai kalbėti apie tai, baimindamiesi, kad tik dar labiau ją paskatins. Tačiau yra priešingai – atviras, nuoširdus pokalbis gali sumažinti emocinę įtampą, kuri vis labiau nepakeliama kenčiančiam žmogui. Svarbu būti aktyviu klausytoju – išklausyti, nesmerkti ir nemoralizuoti, parodyti, kad suprantate, kaip žmogui šiuo metu sunku. Kita vertus savižudybei pritarti nereikėtų, verčiau pasistengti parodyti, kad yra kitų išeičių ir norite padėti žmogui jas rasti.

Savižudybė – dažniausiai ilgą laiko tarpą trunkančio proceso rezultatas, kuriame skiriami trys etapai :
1) mintys apie savižudybę. Šiame etape žmogus tik pagalvoja apie savižudybę, tačiau neturi konkretaus plano kaip tai padarys;
2) ketinimas nusižudyti. Žmogus ne tik galvoja apie savižudybę, tačiau kuria planus, apgalvoja metodus, kuriais galėtų užbaigti savo gyvenimą;
3) bandymas nusižudyti Šiame etape žmogus apsisprendžia imtis konkrečių veiksmų. Šis etapas pats pavojingiausias ir apgaulingiausias, kadangi iš šono dažnai atrodo, jog žmogaus emocinė būsena pagerėjo. Taip nutinka dėl to, jog žmogus jaučiasi radęs išeitį iš tuo metu beviltiškos situacijos. Šiame etape dažnai pastebimi įvairūs atsisveikinimo gestai (pvz. skolų gražinimas, atsiprašymai, įvairios atsisveikinimo frazės).
Nusižudyti mėginantis žmogus yra slegiamas nepakeliamo skausmo, jo jausmai būna labai ambivalentiški. Asmuo tuo pačiu nori mirti ir gyventi. Dažniausiai nusižudyti ketinantis asmuo palieka galimybę kitiems jį išgelbėti. Pokalbio metu, svarbu išsiaiškinti ar žmogus tik galvoja apie savižudybę, ar turi planą, o gal jau ir yra nusprendęs konkrečią datą, metodus kada tai įgyvendins. Jei žmogus turi suicidinių minčių, naudinga jį kalbinti kreiptis psichologinės pagalbos, o jei reikia ir padėti ją surasti. Jei žmogus jau yra suplanavęs savižudybę, tuomet reikėtų nepalikti jo vieno, kadangi šioje būsenoje būtina specialistų pagalba. Kritiniu atveju (žmogus išgėręs vaistų, susižalojęs ar pan.) svarbu kviesti greitąją pagalbą.

Prisijunk. Bendrauk. Rūpinkis.
2016m. pasaulinės savižudybių prevencijos dienos pagrindinė tema – prisijunk. bendrauk. rūpinkis. Tai žodžiai, atspindintys savižudybių prevencijos esmę.
Skatinimas junktis žmones, kurie prarado savo artimą žmogų dėl savižudybės ar patys bandė nusižudyti yra svarbus prevencijos veiksnys. Minėti asmenys gali ne tik padėti spręsti savižudybės prevencijos klausimus, bet ir jiems patiems neretai reikalinga emocinė parama, kuri gali būti gaunama iš žmonių, patyrusių panašius išgyvenimus.
Veiksmingai kovai su problema reikalingas atviras bendravimas. Svarbu kalbėti apie savižudybę, šviesti visuomenę, tam, kad būtų išsklaidyti įvairūs mitai ir stigmos, kurie dažnai trukdo ieškoti profesionalios pagalbos, arba tarsi normalizuoja savižudybę. Savižudybių prevencija turėtų rūpėti kiekvienam visuomenės nariui. Tam neužtenka vien sveikatos priežiūros įstaigų dalyvavimo. Svarbu, kad kiekvienas asmuo atkreiptų dėmesį į juos supančius žmones, leistų jiems išsakyti savo istorijas, padėtų ieškoti pagalbos bei žinotų būdus kaip tai galima padaryti.

Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016-2019 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.