Lietuva vis dar pirmauja pagal savižudybių skaičių visame pasaulyje.
Jausmas, kad esi nemylimas, nereikalingas, nuolatiniai konfliktai, patyčios, skyrybos, seksualinė prievarta ar fizinis, emocinis smurtas, egzaminų baimė, artimo žmogaus mirtis, nelaiminga meilė – dažnos priežastys, kurios priverčia suabejoti gyvenimo prasme. Dažnai vienos priežasties privedusios prie tokio poelgio nebūna.
Pirmiausia apie savižudiškas mintis gali signalizuoti žmogaus pasikeitusi savijauta. Neviltis, liūdesys, pesimizmas, kalbos apie savižudybę ar mirtį, pavyzdžiui: „Norėčiau būti miręs“, „Geriau būčiau negimęs“, „Ką nors sau pasidarysiu“, „Nieko nebenoriu“ - dažni šios būsenos palydovai. Pasikeitusi savijauta gali atsispindėti ir žmogaus elgesyje: jo gali nebedominti anksčiau mėgta veikla, jis gali atrodyti viskam abejingas, apsileisti ar elgtis rizikingai, lyg jam būtų nebesvarbi jo gyvybė. Domėjimasis savižudybės būdais bei priemonėmis, ar perdėtas domėjimasis mirties tema taip pat yra vienas iš rizikos ženklų. Labai svarbu sureaguoti, jei po ilgą laiką trunkančios prislėgtos nuotaikos žmogus staiga, be jokios svarios priežasties, atrodo daug linksmesnis, žvalesnis – toks pasikeitimas galėjo įvykti todėl, jog žmogus nusprendė nusižudyti, o radęs savo „problemų sprendimo būdą“ jaučia palengvėjimą.
Kai žmogus sako, kad jis galvoja apie savižudybę, arba užuominomis leidžia tą suprasti, tai gali gąsdinti, liūdinti ar kelti nerimą, nesistenkite išspręsti šios situacijos vienas ir kuo greičiau pabandykite rasti profesionalią pagalbą (link'ai į pulapius jaunimo linijos,pagalbos vaikams)
Gali būti, kad tokiu atveju neaišku, kaip elgtis. Norėdamas padėti - tiesiogiai paklausk apie jo (jos) jausmus, net jei tą padaryti labai nedrąsu. Išklausyki ir labai rimtai priimki tai, ką kitas tau sako. Vien pasikalbėjimas su kažkuo, kam tu rūpi, gali pakeisti situaciją. Padrąsink ieškoti pagalbos. Žmogus, planuojantis savižudybę, gali būti liūdnos ilgą laiką trunkančios nuotaikos ar tiesiog neturėti jėgų ar motyvacijos ieškoti pagalbos. Jei asmuo nenori kreiptis į gydytoją ar psichiatrą, gali pasiūlyti jam veikiantį krizių centrą (kontaktai?). Bendraudamas neteisk ir nekaltink. Pasistenk vengti frazių „Gali būti ir blogiau“ ar „Tu turi viską, dėl ko verta gyventi“. Geriau pasiklausk „Kas nutiko, kad jautiesi taip blogai?“, „Kas galėtų padėti jaustis geriau?“, „Kuo aš tau galėčiau padėti?“ ir pan. Neprižadėk laikyti paslaptyje to, ką išgirsi, ypač draugo ketinimų nusižudyti. Paaiškink jam, kad negali saugoti paslapties, kai kito gyvenimas yra pavojuje. Šiuo atveju, tu, pranešdamas kitiems, sieki jam padėti. Jei įmanoma, pasistenk, kad asmuo nevartotų alkoholio ar narkotikų, nes tai gali paskatinti rizikingą elgesį.
Tik nukreipdamas tinkamos pagalbos link padėsi ir sau, ir savižudybę planuojančiam žmogui.
Savipagalbai reikėtų profesionalo sudarytų pagalbos patarimų. Taip pat juos būtų tikslinga dėti skyrelyje S.O.S.
Aistė Mikalauskaitė, Karolis Baliutavičius. LiMSA (Lietuvos Medicinos Studentų Asociacija)
