Savęs žalojimas yra sąmoningas noras sužaloti savo kūną, kai susižalojama be kitų žmonių pagalbos, susižalojimas yra pakankamai sunkus ir lieka kokių nors pasekmių, tokių kaip randai. Dažniausi savęs žalojimo būdai yra pjaustymasis ir deginimasis, tačiau taip pat gali būti kitų įvairių būdų. Vis tik nereikėtų to lyginti su bandymu žudytis, kadangi save žalojantys asmenys nesistengia nutraukti savo gyvybės, o tik stengiasi sumažinti savo kančią, jog toliau galėtų gyventi.
1 iš 10 žmonių per savo gyvenimą yra bandęs arba bandys žaloti, 1 iš 3 save žalojančių žmonių tai pakartos metų bėgyje, tad ši problema iš tikrųjų yra dažnesnė nei gali pasirodyti, bet vis tik kodėl žmonės save žaloja? Priežasčių, kodėl jie taip daro yra daug, tad vienos aiškios išskirti negalima, tačiau dažniausiai už jų slepiasi stiprūs jausmai: didelis vidinis skausmas, vienišumas, beviltiškumas, neapykanta sau ar aplinkiniui pasauliui, bejėgiškumo jausmas. Save žalodami žmonės taip nori sugražinti kontrolę į savo rankas ar sumažinti savo vidinį skausmą, tai gali atrodyti kaip greitas ir lengvas sprendimas, tačiau savęs žalojimas nepadeda išspręsti problemų, o tik sukuria naujų. Dažnai galvojama, jog jaunas žmogus žalodamas save stengiasi atkreipti dėmesį į save ar manipuliuoti kitais žmonėmis. Iš tikrųjų viskas yra priešingai. Save žalojantys žmonės gyvena jausdami gėdą ir baimę, jog kas nors gali sužinoti apie tai, jog jie žaloja save, todėl tai stengiasi kiek įmanydami slėpti.
Kaip padėti artimam?
- Nesmerkdamas ir nekritikuodamas išklausyk jo. Stenkis įsigilinti į jo problemas, o ne savo emocijas.
- Pabandykite suprasti jo jausmus, o vėliau pokalbį nukreipkite kita tema.
- Padėkite jiems suprasti, jog savęs žalojimas yra ne gėdinga paslaptis, o sprendžiama problema.
- Padrąsinkite ir padėkite jiems ieškoti profesionalios psichologinės pagalbos.
Kaip padėti sau?
Kai norisi save žaloti:
- Kalbėkis su artimais žmonėmis. Kalbėjimasis tau leis pasijausti mažiau vienišu, bei aiškiau suvokti problemas.
- Išeik pasivaikščioti, pabėgioti, pasiklausyk mėgstamos muzikos, rašyk dienoraštį, piešk, tapyk ar kita mėgstama veikla pasistenk išblaškyti save, pabandyk sunkius jausmus išreikšti kitais ne žalojančiais būdais.
- Vietoje savęs žalojimo pabandyk raudonu rašikliu piešti ant savęs tose vietose kur įprastai save žaloji.
- Suteik sau šiek tiek „nekenksmingo skausmo“: suvalgyk aštrų pipirą, apsipilk šaltu dušu, suspausk ledo gabalą savo delne.
Kai būtinybė save žaloti praėjo:
- Kreipkis pagalbos į specialistus. Svarbu ieškoti psichologo pagalbos. Psichologą gali rasti mokykloje arba poliklinikoje – psichikos sveikatos centre. (žemėlapyje galbūt reikėtų pažymėti centrus, kuriuose galima gauti tokią pagalbą)
- Savęs žalojimas gali virsti tam tikra priklausomybe, įpročiu tokiu būdu bėgti nuo sunkių jausmų ar spręsti iškilusius sunkumus.
- Pasistenk mintimis nusikelti į paskutinį kartą kuomet savęs žaloti nenorėjai. Kur ir su kuo buvai? Kaip jauteisi?
- Pabandyk pagalvoti, kodėl taip pradėjai jaustis?
- Ar savęs žalojimas suteikia palengvėjimą, kontrolės jausmą? Pabandyk sugalvoti kitų veiklų kurios galėtų suteikti šiuos jausmus savęs nežalojant.
- Pasidaryk garso įrašą apie savo gerąsias savybes ir kodėl nenori savęs žaloti. Kuomet tau bus blogai ir kils noras save žaloti perklausyk įrašą, jis tau padės prisiminti savo gerąsias savybes.
Aistė Mikalauskaitė, Karolis Baliutavičius. LiMSA (Lietuvos Medicinos Studentų Asociacija)
Šaltiniai:
http://www.rcpsych.ac.uk
Šaltiniai angliškai:
Self-harm: Parents' experiences (http://www.healthtalk.org/peoples-experiences/mental-health/self-harm-parents-experiences/topics)
