Kad pyktis tavęs nevaldytų
2017-07-14
Regionas: 
Lietuva
Renginio data: 
2017-07-14

Ellis, Albert.
Kad pyktis tavęs nevaldytų.
Kaunas: Dajalita, 2005.

          Nevaldomas pyktis padaro daug žalos – sugadina santykius, priverčia išeiti iš darbo, sukelia ligas. Pykti yra normalu, tačiau nevaldyti pykčio, kai jis tampa agresija ar veiksmu – ne. Pyktis nepadeda priimti protingo sprendimo ir pykčio kaip emocijos esmė yra sunaikinti ką nors. Todėl staigus sustojimas reikalingas tam, kad vėliau žmogus priimtų teisingą sprendimą.
          Įveikti įniršį, dirglumą, nugalėti pyktį ir kur kas ramiau gyventi šiame painiame pasaulyje padeda knygoje pateikta Racionalaus emocinio elgesio terapijos (REBT) programa bei kiti metodai. REBT nedraudžia išgyventi stiprių jausmų, tačiau skatina juos nagrinėti, pažinti ir liautis neigus jų buvimą. Ši terapija aiškina, kaip sveiką nusivylimą ar nepasitenkinimą atskirti nuo liguisto pykčio ar įniršio. Pripažintus jausmus nebūtina rodyti. Autorius moksliškai paaiškina, kodėl neefektyvu išreikšti pyktį, pvz.: daužant pagalvę – tada pyktis tik didėja ir stiprėja neigiama nuostata galvojant apie pyktį sukėlusį asmenį.
          Kodėl netikslinga išsilieti ant kito žmogaus? Rėkdami ant kito žmogaus sužadiname jam kaltę, o jis savo ruožtu labai nori, kad ir mes pasijustume kalti. Todėl jis atsakys tuo pačiu. Susidaro uždaras ratas, kurį išardyti padeda REBT. Iš tikrųjų „karštai“ reaguojant vietoje pykčio gali kilti nemalonus diskomfortas ir skausmas. Pavyzdžiui, kai vyras vėl vėluoja namo, jums kyla ne pyktis, bet maudimas pilve arba galvoje. Šiuo atveju “paleisti“ pyktį reiškia kad reikia stebėti savo skausmą stengiantis apie nieką nemąstyti. Po kiek laiko koncentruojant dėmesį į skausmą galvoje staiga atsiras naujas išgyvenimas – noras rėkti, neviltis, pyktis atsiras viduje kaip nebylus riksmas, įniršis ar ašaros. Vadinasi, jau išlaisvinome pyktį. Ir tada ateina laikas jį išreikšti žodžiais “aš ant tavęs pykstu“. Štai ką turėjo omenyje psichologai, kurie mokė atvirai reikšti jausmus.
          Patarimas mušti pagalvę teigiamai veikia labai susikausčiusį žmogų tiek, kiek viduje pagyvėja jausmai. Liguistą pyktį lemia nusistovėjusios neigiamos nuostatos, kurios verčia viskuo baisėtis. Išmokę keisti kategorišką mąstymą, ramiau reaguosime į aplinkinių elgesį. Negalime valdyti aplinkybių, kurios tuo metu vyksta, bet galime valdyti savo įsitikinimus, reakcijas ir tai, ką apie tuos įvykius galvojame. Net jei vertiname kito žmogaus elgesį kaip tikrai nedorą, vistiek galime nutarti tikėti, kad galima ištverti neteisybę, nors jos ir nepateisiname. Kiti neprivalo su mumis visada elgtis teisingai. Žmogaus negalima tapyti tik baltai ir juodai. O nekęsdami kitų žmonių priartėjame prie neapykantos sau. Skaudu, kai su mumis elgiasi nedorai, tačiau geriau mąstyti, kad mes galime tai ištverti ir toliau džiaugtis gyvenimu.

Lietuvos medicinos bibliotekos informacija

Pasidalink!

Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016-2018 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.