[A1] Savižudybių ir savižalos neigiamo poveikio sveikatai mažinimas

Šis algoritmas aprašo ir apjungia įvarias metodikas, standartus, teisinius ir kitus dokumentus skirtus tam tikros specifinės sveikatos problemos efektyviam sprendimui. Algoritmas yra interaktyvus, skirtas naudoti per internetinę prieigą.

Algoritmas aprašo įvertinimą ir fizinį bei psichinį savižudybių ir savižalos prevencijos veiklų valdymą bei organizavimą tiek sisteminiu, tiek asmeninio kontakto atveju 14-29 metų amžiaus asmenų grupei. Aprašomos veiklos apima tiek stebėsenos, prevencijos tiek ir gydymo paslaugas.

Lietuvoje kasmet nusižudo apie 1000 gyventojų iš kurių apie 15 proc. 14-29 m. amžiaus.

Būtina įvertinti taip pat ir didžiulį poveikį, kurį savižudybės sukelia mirusiojo artimųjų, aplinkinių ir net bendruomenės, kurioje jie gyveno psichinei sveikatai. Savižala nuo 50 iki 100 kartų padidina tikimybę, kad save žalojantis asmuo (palyginus su kitais gyventojais) gali mėginti nusižudyti per artimiausius 12 mėn.

Tarp ES valstybių narių Lietuvoje yra didžiausias savižudybių skaičius. Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostatas) duomenimis, Lietuvoje mirtingumas dėl savižudybių 100 tūkst. gyventojų 2006 m. siekė 32,1, 2008 m. – 34,7, 2010 m. – 32,9. Šis rodiklis beveik tris kartus didesnis negu ES valstybių narių (2010 m. – 11,7). Tyrimai rodo, kad įgyvendinant savižudybių skaičiui mažinti skirtas priemones – mažinant sveikatos sutrikimų (depresijos, nerimo, potrauminio streso sindromo, elgesio sutrikimų), nulemtų skurdo, socialinės atskirties, nedarbo, atvejų skaičių – galima per trumpą laiką sušvelninti problemos mastą. (Šaltinis. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa).

Lietuvos gyventojų savižudybių skaičius sumažėjo palyginti su 1996 metais, kai šis skaičius buvo didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį. Bet per praėjusį dešimtmetį Lietuvai nepasisekė atsikratyti vienos iš pasaulio “lyderių” pagal savižudybių skaičių pozicijų. Problematiška ne tik tai, kad Lietuvoje labai didelis savižudybių skaičius, bet ir tai, kad žudosi jauni, darbingi žmonės. Šaltinis: Studija. Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimas ir sveikatinimo paslaugų prieinamumas gyventojams (2011)

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programoje teigiama, kad savižudybių skaičių sumažinti ir savižudybių prevenciją gerinti gali šios priemonės:

  • priemonės psichologiniams konfliktams šeimose švelninti ir fiziniam smurtui prieš šeimos narius užkardyti saugo kūdikių ir vaikų psichikos sveikatą. Švietimo, socialinės rūpybos specialistų gebėjimas atpažinti galimą smurtą vaiko aplinkoje padeda laiku suteikti vaikui reikalingą pagalbą
  • Mokinių ir mokytojų santykių derinimas ir patyčių mokykloje ir gatvėje kontrolė, psichologinių konfliktų šeimose švelninimas ir fizinio smurto prieš šeimos narius užkardymas saugo paauglių psichikos sveikatą. Profesionalios psichologų ir medikų pagalbos prieinamumas mažina riziką jaunai asmenybei susikaupusias problemas spręsti pasirenkant savižudybę. Tikslinga sukurti veiksmingą pakartotinės socializacijos sistemą nusikaltusiems nepilnamečiams;
  • Padėties skirtingose šalyse palyginimas rodo, kad gyventojų psichologinę būseną veikia ne tik padėtis darbo rinkoje, bet ir socialinės garantijos netekus darbo. ... Profesionalios psichologų ir medikų pagalbos prieinamumas, sveikatos apsaugos, švietimo ir kultūros sistemų bendradarbiavimas, skatinant pilnamečius asmenis dalyvauti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programose, taip pat alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimui ir priklausomybei nuo azartinių lošimų mažinti skirtos priemonės yra labai svarbios siekiant saugios pilnametystės. Reikšmingas savižudybių prevencijos elementas yra medikų bendruomenės, bažnyčios, kultūros ir meno žmonių bei visuomenės informavimo priemonių atstovų sutelkta veikla;
  • užtikrinti įvairių sektorių ir švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros, socialinės apsaugos įstaigų bendradarbiavimą, stiprinant kūrybines partnerystes, ypač daug dėmesio skiriant visapusiškai sveikos jaunos asmenybės formavimui ir sudarant tam reikiamas sąlygas, taip pat didinant mažai motyvuotų asmenų aktyvumą ir dalyvavimą kultūrinėje veikloje bei visuomeniniame gyvenime, pasitelkiant kultūros įstaigas ir meno kūrėjus.
  • šeimos, draugų, bendruomenės parama turi teigiamą įtaką sveikatai. Tokie socialinės paramos tinklai, pasitikėjimas visuomene ir aplinkiniais labai padeda spręsti kylančias problemas, pasijusti svarbiu bendruomenės nariu, didina pasitenkinimą gyvenimu, turi įtakos sveikai gyvensenai, padeda apsisaugoti nuo sveikatos problemų ir gali sumažinti išvengiamą mirtingumą.

(Šaltinis. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa).

Saugios vaikystės, pilnametystės ir senatvės klausimus Lietuvoje koordinuoja penkios ministerijos: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Šios ministerijos pastaraisiais metais užtikrino teigiamus pokyčius atskirose savižudybių profilaktikos srityse: daug investuojama į socialinės paramos plėtrą, pasiekti tarptautinę praktiką atitinkantys rezultatai medikamentinio psichikos ligų gydymo srityje, pasiektas proveržis patyčių mokyklose prevencijos srityje. Kita vertus, nėra lyderio, kompleksiškai sprendžiančio skaudžią savižudybių problemą.

LIETUVOS SVEIKATOS 2014–2025 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO RODIKLIAI IR JŲ REIKŠMĖS

Pirmajam Programos tikslui – sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį – pasiekti numatomi šie uždaviniai:

  • sumažinti skurdo lygį ir nedarbą;
  • sumažinti socialinę ekonominę gyventojų diferenciaciją šalies ir bendruomenių lygmeniu.

Socialinės apsaugos sistemos tvarumas, skurdas ir nedarbas, stresas darbe ir buityje turi įtakos tiek lėtinių neinfekcinių ligų, tiek traumų ir savižudybių skaičiaus dinamikai.

Tikslo Nr.
Tikslai
Vertinimo rodiklis, matavimo vienetas, duomenų šaltinis
Būklė (metai)
Vertinimo rodiklio reikšmė 2020 m.
Vertinimo rodiklio reikšmė 2025 m.
1
Sukurti saugesnę socialinę aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį
1. Mirtingumas dėl savižudybių 100 tūkst. gyventojų, Eurostatas
31,03 (2012 m.)
19,5
12,0
 
 
2. Skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų dalis, procentais, Eurostatas
23 (2012 m.)
Sumažinti 15 procentų nuo
2012 m. lygio
Pasiekti ES valstybių narių vidurkį

Šaltinis. Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programa

Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016-2019 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.