Sveiki, kurį laiką turėjau labai daug sunkumų ir išbandymų, teko priimti nelengvus sprendimus, patyriau daug streso ir įtampos. Ta įtampa iki šiol išliko nuo jos net rankos dreba, nieko negaliu išlaikyti. Kartais pagalvoju koks tikslas toliau eiti į priekį, stengtis kažką daryti, jei niekas negerėja nors ir stengiuosi, viskas blogėja. Dažnai pagalvoju, kad nebenoriu gyventi, nebenoriu kovoti. Norisi išnykti iš šio pasaulio, nuo to kitiems būtų geriau ir man pačiai, viskas mane tiesiog vargina ir sekina. Ką man daryti? Kaip pasielgti?

Sveiki. Labai svarbu, kad daliniesi savo išgyvenimais ir kreipiesi pagalbos. Akivaizdu, kad išgyveni sunkų laikotarpį, kad susiduri su krizėmis. Nuolatinis nerimas ir įtampa, ypač įsisenėję, tikrai labai vargina, reikšmingi sprendimai ir išbandymai dažnai sukelia stiprių išgyvenimų. Tai gali kelti stiprų beviltiškumo jausmą, o užstrigus jame nematoma ne tik kitų išeičių, bet ir progreso ar gerėjančios situacijos. Noras nusižudyti rodo, kad sunku vienai atlaikyti šias situacijas ir jausmus, kad nesinori, jog tęstųsi tokia sudėtinga būsena. Krizių įveikimas nebūna lengvas, procesas apima tiek sėkmes, tiek nesėkmes. Labai svarbu ir vertinga, kad stengiesi ieškoti sprendimų, nors ir sunku pamatyti greitus rezultatus. Tačiau vien jų paieška rodo, kad viduje turi stiprybės ir atkaklumo. Galbūt turi artimų žmonių, kuriais pasitiki ir galėtum pasidalinti išgyvenimais? Jei pajausi, kad sudėtinga vienai tvarkytis su situacija ar kylančiomis emocijomis, rekomenduoju kreiptis psichologo konsultacijai ar kreiptis emocinei pagalbai telefonu/internetu. Linkiu tau stiprybės.