Negaliu susirasti draugų, nežinau ką daryti?

Sveiki, nebežinau ką daryti tiesiog jau jaučiu kad viskas slysta. Tiesiog prarandu save ir nebesuprantu savęs... Mokykloje patyriau patyčias bet vėliau viskas susitvarkė turėjau galybės draugų iš įvairiausiu miestu. Labai pasitikėjau savim. Aišku artimiausi draugai buvo ne tokie kokių norėjau(norėjau tobulėti ir pasiekti daugiau). Po mokyklos išvažiavau į Angliją. Atsiribojau nuo visų draugų ir taip gavosi, kad susipykau su kuriais mėgau bendrauti. Bet vis dar jaučiausi gerai ir buvau patenkintas rezultatu. Nes vis dar tikėjausi rasti nauju žmonių su kuriais keliausiu į prieki. Grįžau po metu iš Anglijos. Įstojau mokytis ir turėjau žmonių kurie mane supa bet bendravimas tik ir baigdavosi kolegijos ribose nelabai stengiausi daugiau nes nejaučiau iš jų motyvacijos į kažkokius dalykus. Kaip sakiau norėjau žmonių su kuriais daugiau pasiekčiau. Dabar baigiau mokslus praėjo jau 4 metai kaip esu Lietuvoje(Vilniui). Susiradau viena draugą per tą laiką (buvo ir daugiau pažinčių tik aš nebesugebu palaikyti kažkokios emocijos ar pokalbio). Su kurio kartas nuo karto susitinkam pažaisti lauko ar vidaus žaidimus. Bet tuo visi susitikimai ir baigiasi. Problema ta kad aš turėjau vienu momentu galybę draugų. Esu bendraujantis ir varomas bendravimu. Bendravimas mano maistas. Ir nerandu būdu kaip susirasti draugų, nežinau kur eiti, kur ieškoti. Jaučiuosi labai blogai... Pradėjo lįsti blogos mintis, nebematau prasmes niekame. Pradedu prarasti sveika protą. Ir pats suprantu kad daugiau nebeištversiu tad bandau ieškoti pagalbos čia.

Sveiki, dėkoju už klausimą. Bendravimas išties labai svarbus dalykas gyvenime ir ypatingai kokybiškas, efektyvus bendravimas. Pagrindinės priežastys kodėl atsiranda sunkumų bendraujant yra trijų sričių: pirma, kalbėjimo klaidos (nesusikalbėjimas tarp žmonių, nesugebėjimas aiškiai reikšti mintis). Antra, nemokėjimas klausytis ir išgirsti kito ir trečia, nesuvaldytos emocijos (perreaguotos, neadekvačios situacijai ir pan.). Kokybiškam bendravimui labai svarbu vienas kito priėmimas, atvirumas, nuoširdumas. Daugeliui žmonių nelengva pasakoti kažką asmeniško apie save ar išsakyti savo nuomonę, ir ne todėl kad neturi ką pasakyti, bet dažniausiai mano, jog tai neįdomu kitiems, nereikšminga. Bendraujant svarbu įsijausti ir pačiam stengtis bendrauti (pasakoti, išsakyti savo nuomonę, reikšti jausmus). Norint gauti – reikia investuoti į santykį tiek laiko, tiek pastangų. Taip pat labai svarbu iš tiesų įsitraukti nuoširdžiai į bendravimą, o ne vien būti stebėtoju arba tikėtis iš kito iniciatyvos ar kažkokios naudos. Keliskart savo laiške paminėjote, jog tikitės iš draugų ,,motyvacijos į kažkokius dalykus", ,,su kuriais keliausi į priekį", ,,daugiau pasieksiu" ir pan. , sunku suprasti, ką turite galvoje, tačiau tikėtina, jog keliate per didelius lūkesčius esamiems ar būsimiems draugams. Galbūt žmonės būdami šalia Jūsų jaučiasi nepakankamai geri draugai? Kitas klausimas, kuris man kyla, koks kiekis draugų būtų pakankamas? Ar kiekybė ar kokybė svarbiau? Rašote ,,nesugebu palaikyti emocijos, ar pokalbio", juntama, kad keliate ir sau nemažus lūkesčius, siekiate greito ir gero rezultato, ir per mažai džiaugiatės pačiu bendravimo procesu.

Noriu Jus padrąsinti, jog tas laikotarpis, kai rašote, jog turėjote daug draugų, rodo, jog gebate užmegzti draugystę ir Jūsų bendravimo įgūdžiai tam pakankami. Tačiau bendrauti mes mokomės visą gyvenimą, tai nėra baigtinis procesas. Ir Jūsų problema gali būti susijusi su negebėjimu išlaikyti ilgalaikius santykius. Kuo tampame vyresni, turime daugiau patirties ir pan., tuo geriau gebame užsidėti „kaukes", vengiame atviro bendravimo, norime pasirodyti kitokie nei esame iš tiesų, įgijame įvairių baimių, kas trukdo užmegzti ir palaikyti santykius. Suprantu, jog Jūsų patyčių patirtis mokykloje verčia nerimauti ir abejoti kuriamais santykiais. Atsiradęs vienišumo jausmas veda prie neigiamų minčių ir emocijų. Draugai – tai tik viena iš gyvenimo sričių, pagalvokite apie kitas (darbas, šeima, sveikata, pinigai, laisvalaikis ir pan.). Pagalvokite, dėl ko dar esate laimingas? Kas dar jus veda į priekį?

Skatinčiau Jus pasidomėti kokios savęs pažinimo ar panašios psichologinės grupės suaugusiesiems yra organizuojamos ir prisijungti prie jų, tai ir puiki proga rasti naujų pažinčių, ir geriau suprasti save ir padėti sau. Taip pat daug atsakymų į keliamus klausimus rastumėte individualiai patyrinėjęs savo situaciją su psichologu. (Šias paslaugas nesunkiai galite rasti Jūsų miesto psichikos sveikatos centre, nevyriausybinėse organizacijose, projektuose "Kompleksinės paslaugos šeimai" ar pas individualiai dirbančius psichologus. Jei kartais visgi kiltų sunkumų rasti, galite parašyti mums į info@psichologunamai.lt )

Į klausimą atsakė:

Liudas Švipas
Psichologas
Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016-2019 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.