Kuo galiu padėti šizofrenija sergančiui žmogui?

Turiu artimą žmogų, kuris serga šizofrenija.Praėjo jau keleri metai nuo to, kai mes sužinojome, jog tas žmogus tuo serga. Dar vis sunku matyti juos, kai jie patiria simptomus. Tas žmogus yra labai priešiškas tai idėjai, jog jis kažkuo serga. Prašau, nuo ko reikia pradėti, kad žmogus žinotų, jog noriu padėti, o nepakenkti ir kaip padėti suvokti/susitaikyti, su ta idėja, jog serga?

Labas, dėkoju už klausimą. Kadangi ši problema tavo artimoje aplinkoje jau egzistuoja keleri metai, suprantu, kad esi išmėginęs keletą būdų, kaip tvarkytis su šiuo sunkumu. Noriu pasidžiaugti, kad supranti, jog reikia pagalbos ir ieškai jos. Artimo žmogaus susirgimas, yra sudėtingas įvykis visai šeimai ir dažnu atveju, yra reikalinga specialistų pagalba ne tik sergančiajam, bet ir artimiesiems. Turbūt dažnai kyla pyktis, bejėgiškumas, nusivylimas ir kiti įvairūs jausmai. Rašai, kad „sunku matyti savo artimąjį, kai patiria ligos simptomus". Labai svarbu, kad ir patys artimiausi žmonės konsultuotųsi su psichologais, psichoterapeutais, socialiniais darbuotojais ir padėtų, visų pirma, sau priimti šią situaciją, tvarkytis su kylančiomis emocijomis, ieškoti būdų, kaip koreguoti savo elgesį ir tokiu būdu padėti sergančiajam. Rekomenduoju pasidomėti tavo miesto psichikos sveikatos centre, kokios paslaugos yra teikiamos artimiesiems. Rūpestis savimi ir pagalba sau yra pirmas žingsnis link pagalbos sergančiajam.

Kaip suprantu, liga yra diagnozuota ir sergantysis yra gavęs psichiatrinę medicininę pagalbą, paskirti vaistai ir gydymas.  Bet jis yra priešiškas ir nepriima savo diagnozės. Galbūt vertėtų ieškoti kito specialisto (psichiatro, psichoterapeuto, socialinio darbuotojo) su kuriuo sergantysis turi geresnį santykį ir juo labiau pasitiki. Labai svarbus yra kompleksinis šios ligos valdymas. Visų pirma, vaistų naudojimas. Vienas pirmųjų uždavinių artimųjų yra užtikrinti, kad sergantysis vartotų vaistus, domėtis, priminti jam tai. Pastebima, kad artimieji kartais ir perdėtai kontroliuoja vaistų vartojimą ir tai kelia ligonio pasipriešinimą. Antra, paskatinti sergantįjį imtis psichoterapinių gydymosi priemonių, lankyti specialistų konsultacijas ar grupinius užsiėmimus. Pagalvoti, kokios būtų tinkamiausios sergančiajam pagal jo būdo bruožus ar pomėgius. Galbūt būtų lengviau jį nukreipti tarkim į meno terapijos grupes ar pan. Trečia, padėti sergančiajam išlaikyti turimus socialinius įgūdžius, t.y. nesiimti visus namų ruošos darbus atlikti už jį, neperimti visų bendravimo su kitais aplinkiniais už jį. Skatinti, kad pats kuo labiau išliktų įsitraukęs į socialinį ir visuomeninį gyvenimą.  

Norint, kad sergantysis priimtų pagalbą labai svarbu sukurti gerą tarpusavio ryšį arba išlaikyti gerą esamą santykį. Tam svarbu aktyviai ir nuolat bendrauti su sergančiuoju kuo įvairesnėmis temomis, dalintis savo kasdieniais rūpesčiais, įtraukti jį į bendras šeimos veiklas. Priimti jo ligą ir nekritikuoti, nesiginčyti dėl psichozinių teiginių, neįrodinėti tiesos, tačiau mėginti ramiai paaiškinti, esamą realią situaciją, kad nėra grėsmės ir pan. Svarbu nuraminti jį ir mėginti orientuoti į realybę. Patiems artimiesiems svarbu suvokti, jog ši liga gali būti efektyviai gydoma. Dauguma pacientų ilgainiui gali kontroliuoti šią ligą padedami artimųjų ir specialistų ir gyventi pakankamai kokybišką gyvenimą.

 

Į klausimą atsakė:

Liudas Švipas
Psichologas
Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016-2019 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.